Ventės rage paukščiams įteikia pasus

KELIAUKITE SU „ŠIAULIŲ KRAŠTU“

„Šiaulių kraštas“ vėl kviečia keliauti, atrasti ir pažinti savo kraštą.

Ventės rage paukščiams įteikia pasus

Iš paukščio skrydžio Ventės rago iškyšulys primena fantastinio paukščio galvą ištįsusiu ilgu snapu. Čia – viena geriausių vietų Europoje stebėti migruojančius paukščius. Sparnuočių būriai, nutūpę potvynio apsemtose pievose, žavi krašto lankytojus.

Simona PUŽAITĖ

simona@skrastas.lt

Žieduoja ir šikšnosparnius

1926 metais žymiam gamtininkui profesoriui Tadui Ivanauskui Ventės rage sužiedavus pirmą paukštį, tarp žaliųjų kilo pasipiktinimo banga, jog taip kankinami paukščiai. Dabar niekas tuo nebesipiktina.

Ant žiedo iškaltas užrašas „Zool. Museum Kaunas Lithuania“ ir numeris skelbia paukščio pilietybę. Pagal nerašytas ornitologų taisykles antro žiedo užsegti negalima. Tradiciškai žieduojama paukščio koja, tačiau gulbėms, žąsims plastikiniai žiedai maunami ir ant kaklo.

Ventės rago ornitologijos stoties specialistai yra sužiedavę ir apie 2000 šikšnosparnių.

Geografinė padėtis nulėmė, kad būtent per Ventės ragą eina svarbiausi paukščių migracijos keliai. Bijodami skristi per marias jie tupia į krūmus pailsėti ir įsipainioja į ornitologų tinklus. Į tinklus pakliūva vos vienas procentas iš visų per Lietuvą kasdien skrendančių paukščių.

„Pas mus geriau. Rusijos teritorijoje prie sienos paukščiai patiria biurokratinių problemų – vizų neturi“, – turistams šmaikščiai pasakoja ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys.

Savaitgalį Ventės rage aktyvus švietėjiškas darbas – vienas po kito suka keturi turistų pilni autobusai. Suaugusieji krykštauja kaip vaikai – jiems tenka galimybė rankose palaikyti sužieduotą paukštį.

Didžiausia pasaulyje gaudyklė

Unikalią zigzaginio tipo paukščių gaudyklę prieš trisdešimt metų sukūrė buvęs ornitologinės stoties vedėjas Leonas Jezerskas. Paukščiai per tinklą mato kiaurai – nematydami kliūties įskrenda, o labirinte neberanda kelio atgal. Gaudyklėje jie nesusižeidžia ir gali išbūti keletą valandų. Net pasimaitina, mat priskrenda vabzdžių.

„Mūsų tinklai – saugiausi. Prieš keletą metų patobulinom – galinė kamera iš dviejų dalių. Didesnėje susirenka plėšrūnai, kitoje prasijojam mažiukus. Jei paukštvanagis įlenda – pradeda lesti paukštelius. Jis sąžiningas – vieną du sulesa ir virškina. Jei įlenda kiaunė – visus, kiek randa, papjauna, bet neėda“, – gyvūnų pasaulio dėsnius pasakoja ornitologas.

Ventės rage paukščiai gaudomi šešiomis specialiomis gaudyklėmis. Viena jų – didžiausia pasaulyje. Mažoji gaudyklė, gaubianti šermukšnių medį, šiuo metu sudraskyta audros.

Kol V. Jusys apeina visą ūkį, maršrutas nusitęsia apie du kilometrus. Pirmas tikrinimas – 6 valandą rytą, paskutinis – 21.30. Tikrinti reikia kas porą valandų.

Tinkluose įsipainioja ir ežiukai

Įlindę į tinklą turistai klausosi. Mažiausias mūsų krašto ir Europos paukštis – nykštukas. Ornitologas informuoja: prieš valgį sveria 5, po valgio – 6 gramus. Toliausiai žiemoti 10 tūkstančių kilometrų skrenda poliarinė žuvėdra.

„Pavasarį, kovo 25 dieną, lietuviai švenčia Gandrines. Kodėl? Gandai parskrenda ir anksčiau, ir vėliau. Tai susiję su kita lietuvių švente – Joninėmis. Abejas šventes skiria devyni mėnesiai. Kas randa paparčio žiedą, gandras atneša dovanų“, – savitą teoriją turistams dėsto V. Jusys.

Kiek ir kokių paukščių kasdien sužieduojama stotyje, galima stebėti interneto svetainėje. Nuo šių metų sausio 1 dienos jau sužieduota beveik 4000 paukščių. Daugiausia per vieną balandžio dieną buvo 400.

Dažniausiai į tinklus įsipainioja rudoji devynbalsė, liepsnelė, didžioji zylė, alksninukas. Iš retesnių paukščių V. Jusiui šiemet teko sužieduoti baltaplaukį nykštuką. Jų kasmet pagaunama tik po porą. Balandžio viduryje pirmą sykį nuo 1929 metų sužieduota žvirblinė pelėda.

Paukščių žiedavimo sezonas trunka iki lapkričio vidurio. Pikas prasideda spalį.

Daugiausiai pasaulyje – apie 800 tūkstančių paukščių yra sužiedavęs ornitologas L. Jezerskas. „Aš tik antroje vietoje – 607 tūkstančiai. Bet aš paukščius žieduoju tik 30 metų, o Leonas – daugiau nei 65“, – priduria V. Jusys.

Gaudyklių kameros – intriguojančios. Jose ornitologai aptinka ne tik būrius paukščių, bet ir drugelių, laumžirgių, įsiraito žaltys, stiksi varlės. Įkliūva usūriniai šunys, lapiukai, voverės, ežiukai. Kartą – net barsukas. „Vasaros pabaigoje jie žioplesni“, – paaiškina ornitologas.

Pelkininkų kolonijos palikuonis

Nemuno delta ir Ventės ragas susijusios viena su kita paukščių saitais. Deltoje telkiasi daug į Raudonąją knygą įrašytų paukščių, iš čia jie skrenda į Ventę. Nors potvynio vandenys nebesemia kelio, šlapiose pievose – gulbių, žąsų puotos.

Europoje išlikusių natūralių deltų yra tik trys. Didžiausia - Lietuvos Nemuno delta, antra – Ispanijoje, trečioji – Švedijoje.

Važiuojant keliu nuo Šilutės Rusnės link kairėje – Žalgirių miškas. Jame XIX a. pabaigoje gyveno unikali gyventojų grupė pelkininkai. Durpingoje vietoje žmonės prisitaikė: arkliams ant kanopų buvo sumontuoti specialūs įtaisai, kad kojos nesmigtų, vežimai - plačiais ratais.

Dabar Žalgirių miške žoles ir medžio žieves rupšnoja ožkos. Jos priklauso 82-iejų Valteriui Valenčiui – vieninteliam pelkininkų kolonijos gyventojų palikuoniui. Valterio sodyboje ožkos laisvai bėgioja po kiemą, snaudžia prie durų.

Rusnė buvusi pagonių romuva

Rusniškė pedagogė, gidė Živilė Skirkevičienė pasakoja, jog Rusnė buvusi pagonių romuva. Pagonybę išpažįstantys žmonės tiki – tai energetiškai stipri vieta, nes judri žemė tarsi gyva.

45 kvadratinių kilometrų ploto sala yra suneštinė ir po smiltį kasmet plečiasi. Skaičiuojama, kad kasmet potvynis salą padidina. Besiformuojančios smėlingosios salelės mariose susijungia, krantas slenka. Gali būti, jog po kelių šimtų metų į Nidą bus galima nueiti pėsčiomis.

XVIII amžiaus viduryje Rusnėje klestėjo medienos pramonė – Nemunu pro Rusnę į Klaipėdą plukdydavo sielius.

Mokesčius nuslėpti gyventojai buvo linkę visais laikais. Ties Ventės ragu veikė muitinės postas, kur sielius skaičiuodavo. Už ąžuolą reikėjo mokėti didelius mokesčius, todėl prekybininkai ąžuolą plukdė apatiniuose sielių aukštuose. Viršų apkraudavo menkaverte drebule arba egle.

1946 metais kilus stipriam potvyniui, buvo paruošti dokumentai salą paskandinti: iškeldinus žmones, prakirsti apsauginius pylimus ir viską palikti savieigai.

Tačiau atsirado aukštas pareigas partijos struktūrose užėmęs žmogus, kuris sugebėjo įrodyti, jog Rusnės skandinti neverta – galima išnaudoti pagaminant daug šieno miltų ir po 5 metų pirmauti Sovietų sąjungoje.

Sovietinis palikimas Rusnėje – valgykla. Vienintelė vieta, kurioje galima išgerti kavos. Rūkytos žuvies rasti čia kur kas paprasčiau.

Autorės nuotr.

"PILIETĖ": Didžioji zylė – vienas dažniausiai į Ventės rago ornitologų tinklus pakliūvančių paukščių.

ORNITOLOGAS: Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys turistams pasakoja šmaikščias istorijas apie paukščius.

PASAS: Ant žiedo iškaltas užrašas „Zool. Museum Kaunas Lithuania“ ir numeris suteikia paukščiui Lietuvos pilietybę.

SEZONAS: Paukščių žiedavimo sezonas paprastai trunka iki lapkričio vidurio. Pikas prasideda spalį.

ŠVYTURYS: Ventės rage turistai ne tik domisi paukščių žiedavimu, bet ir įlipa į 11 metrų aukščio 150 metų senumo švyturį.

TINKLAS: Paukščiai nematydami tinklo į jį įsipainioja. Gaudyklėje jie nesusižeidžia ir gali išbūti keletą valandų.

POTVYNIS: Potvynio apsemtuose laukuose gagena šimtai žąsų.

ŽENKLAS: Nors ant kelio į Rusnę vanduo nuseko, pievose jis dar tyvuliuoja.

PALIKIMAS: Žalgirių miške žoles ir medžio žieves rupšnoja ožkos. Jos priklauso 82-iejų Valteriui Valenčiui – vieninteliam pelkininkų kolonijos gyventojų palikuoniui.

Keliauti, atrasti ir pažinti savo kraštą kviečia Simona PUŽAITĖ