Naujausios
Važiavimo visuomeniniu tranportu kainą kelia dideli mokesčiai ir pabrangęs kuras
Rytis NAUJOKAS
Bendrovė „Busturas“ kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę, kad ši leistų padidinti bilieto kainą už važiavimą Šiaulių miesto maršrutiniais autobusais. Tikėtina, kad bilietai brangs nuo šių metų rudens. Kokia bus bilieto kaina, priklausys nuo to, ar politikai į tarifą įskaičiuos tik brangstančius degalus, ar įvertins ir padidintą PVM, ar pridės investicijoms. “Jei nebus peržiūrėtas tarifas, įmonė nebegalės išlaikyti tokio paslaugų lygio kaip iki šiol“,–sako Vilius Laužikas, UAB “Busturas“ generalinis direktorius.
- Bendrovė „Busturas“ bilietų kainos nekeitė jau trejus metus. Skelbiama apie ekonominės krizės pabaigą, tačiau Jūs sakote, kad įmonė balansuoja ties bankroto riba. Kodėl taip nutiko?
- Didžiosios mūsų bėdos prasidėjo 2008-aisiais po įžymiosios naktinės mokesčių reformos, kai lengvatinis PVM tarifas nuo 5 procentų buvo padidintas iki 21 procento. Tada įmonės išlaidos jam nuo 1,8 mln. padidėjo iki 6 mln., tad atitinkamai sumažėjo įmonės apyvartinės lėšos.
Buvome priversti atleisti 57 žmones, daliai darbuotojų (ne vairuotojams) atlyginimus sumažinome 10 procentų, retinome autobusų maršrutus.
Situaciją išgelbėjo tai, kad tuo metu buvo atpigęs kuras. Tačiau per pastaruosius metus išvis neinvestavome. Na, o šių metų pradžioje ėmus kilti dyzelino kainai situacija komplikavosi. Už kurą pirmąjį šių metų ketvirtį sumokėjome 0,5 mln. litų daugiau nei už praėjusių metų tą patį ketvirtį. Metų pradžia „Busturui“ būdavo pats pelningiausias laikotarpis, tačiau dabar dėl padidėjusios kuro kainos jau skaičiuojame 120 tūkst. litų nuostolį. Vidinių rezervų pakilusiai degalų kainai kompensuoti nebėra, todėl ir kreipėmės į Savivaldybę dėl tarifo keitimo, nes manome, kad dotavimas šiuo metu būtų dar negalimas.
- Kiek kainuos važiuoti Šiaulių miesto visuomeniniu transportu?
- Koks bus tarifas, spręs politikai. Kaina didėtų 20-40 centų, esame parengę tris kainodaros variantus. Viena kaina būtų, jei įskaičiuotume tik brangstančius degalus, kita–įvertinus ir padidintą PVM, didžiausia — į bilieto kainą įtraukus ir lėšas investicijoms. Noriu atkreipti dėmesį, kad bilieto kaina Šiaulių mieste nėra didelė, iš didžiųjų miestų vežame pigiausiai. Radviliškyje vežama už 2 litus, bilietą ketinama branginti iki 2,2 Lt.
- Ar iš tiesų negalima surasti vidinių rezervų ir išgyventi nekeliant paslaugos kainos?
- Buvo atlikti išsamūs tyrimai ir nustatytas optimalus autobusų skaičius, tad reisų retinti nebegalima. Keleivinis transportas turi atitikti patikimumo, reguliarumo, komforto reikalavimus. Žmonės turi žinoti, kada autobusas atvažiuos ir kad jie į jį tikrai tilps. Šiaulių miesto urbanistinis išsidėstymas keleiviniam transportui nedėkingas, nes
80 procentų gyventojų gyvena vienoje miesto pusėje, o dirba kitoje. Juos rytą reikia nuvežti, o vakare parvežti, todėl į vieną pusę reisas būna „tuščias“ net ir piko valandomis. Etatų mažinti taip pat nebeturime iš ko.
- Ne kartą teko girdėti, kad Šiaulių miesto savivaldybė yra „Busturui“
įsiskolinusi, todėl įmonei reikia imti banko paskolą. Už paskolas reikia mokėti palūkanas. Ar ne todėl dabar tenka branginti bilietus?
- Šiaulių miesto savivaldybė už lengvatinį keleivių pervežimą 2008-aisiais buvo įsiskolinusi 3 mln. litų, o praėjusių metų gruodį ši skola pasiekė 9 mln. litų. Bet šių metų pradžioje Taryba leido skolą parduoti geriausias sąlygas pasiūliusiam bankui. Dabar Savivaldybė su mumis jau yra atsiskaičiusi, mes atsiskaitėme su tiekėjais, sumokėjome įsiskolinimus.
- Ar nevertėtų atsisakyti saugos tarnybos „Dorsimus“ paslaugų ir taip taupyti? Keleiviai, kaip Vilniuje, būtų įleidžiami per priekines duris, vairuotojas kartu būtų kontolierius.
- Įdiegę tokią sistemą Šiauliuose prarastume patį svarbiausią dalyką — autobusų reguliarumą ir patikimumą. Mieste apie 25 procentus transporto bilietų parduoda vairuotojai. Vilniuje kainos skirtumas tarp bilieto, pirkto kioske ir pirkto transporto priemonėje, yra gerokai didesnis nei Šiauliuose, tad iš vairuotojų perka nedaugelis, tačiau vilniečiams vis tiek teko išleisti daugiau autobusų, kad šie išlaikytų tą patį intervalą. Vairuotojams už kontrolieriaus darbą teko padidinti atlyginimą, o kontrolierių paslaugos nebuvo atsisakyta — keleiviai išleidžiami ne per priekines duris, tad „zuikių“ yra.
- Mieste važinėja vienas kitas naujesnis autobusas. Ar „Busturas“
nesiruošia pirkti naujesnių ekonomiškesnių autobusų?
- Du visiškai naujus autobusus įsigijome 2005-aisiais, vėliau teįstengėme nupirkti 10-12 metų senumo autobusus. Dabar mūsų autobusų parkas — beviltiškai senas, vidurkis — 20 metų. Vilties teikia dalyvavimas europiniame projekte, kuris leis įsigyti 8-9 ekologiškus autobusus. Europinis indėlis būtų 5,6 mln. litų, mums reikės pridėti beveik milijoną litų. Naujiems autobusams aptarnauti statome dujų kolonėlę.
Vilniečių, prieš metus pakeitusių dyzeliną į dujas, patirtis parodė, kad kelio kilometras atpinga 40 centų. Nauji autobusai šiek tiek sumažins sąnaudas, tačiau situacijos neišgelbės, nes reikėtų įsigyti ne devynis dujinius autobusus, o pakeisti visą parką — šimtą autobusų.
- Prieš keletą metų politikai siūlė restruktūrizuoti įmonę. Keleto jų teigimu, savivaldybei priklausanti įmonė neturėtų užsiimti tarpmiestiniu keleivių pervežimu ar panašiai.
- Diskusijas baigė galimybių studija, kurios išvada–restruktūrizavimo kaštai labai dideli, įmonės neverta skaidyti, o jei ją norima parduoti, tai didžiausias pelnas būtų gautas ją pardavus visą. Palikti savivaldybei tik miesto pervežimus yra išvis netikslinga, nes pagal galimybių studijos rengėjų ekonominius paskaičiavimus jai tektų dar didesnė administracinių kaštų našta, kuri dabar dalijama visoms veikloms.
Vilius Laužikas, UAB „Busturas“ generalinis direktorius, norinčius susipažinti su įmonės veikla ir naujovėmis birželio 7 d. kviečia į Atvirųjų durų dieną. Kiekvieną lygią valandą nuo 9 iki 16 val. prie pagrindinių vartų svečius pasitiks įmonės darbuotojai. Telefonas pasiteirauti (8~41) 592 000.
Mindaugas Grigelis, vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas, UAB “Kauno autobusai“ generalinis direktorius:
„Jau daug metų susiklosčiusi situacija, kad vietinis susisiekimas ir miestuose, ir priemiesčiuose yra nuostolingas arba tokių vežėjų pelnas labai nedidelis. Daug kas priklauso nuo vietinės valdžios: savivaldybės nustato važiavimo visuomeniniu transportu tarifus ir kokiais maršrutais važiuoti, jų kompetencija taip pat reguliuoti susisiekimo rinką, t. y.
nuspręsti, ar tais pačiais autobusų maršrutais važiuos ir maršrutiniai taksi.
Reikia pripažinti, kad esame socialines paslaugas atliekančios įmonės ir mūsų tikslas nėra gauti pelną. Kita vertus, keleiviai iš mūsų tikisi kokybiškų paslaugų, o naujam transportui įsigyti reikalingos investicijos. O už kokias lėšas nuostolingai dirbanti įmonė pirks naujus autobusus? Ypač, kai jos savininkė savivaldybė vėluoja atsiskaityti už lengvatinį keleivių pervežimą ar kompensuoti už nepelningus maršrutus.
Žinoma, reikia mažinti ir veiklos kaštus, bet visos įmonės gyvena diržus susiveržusios, daugiau jau nebėra kur.
25-30 proc. sąnaudų sudaro kuras, tad jo kainos augimas smogė mums skaudžiai. Skaudžiai mums visiems kirto ir nuo 5 iki 21 proc. padidintas PVM tarifas. Padidinus mokesčius, valstybės biudžetas surenkamas, tačiau centrinė valdžia visas problemas permetė ant savivaldybių pečių. O labiausiai nukenčia galutiniai vartotojai — keleiviai, norintys važiuoti tvarkingais naujais autobusais reikiamais maršrutais už įperkamą kainą.
Mūsų įmonė iš savivaldybės biudžeto gauna ne tik kompensacijas už lengvatinį keleivių vežimą, bet ir dotacijas už nuostolingų visuomenei reikalingų maršrutų aptarnavimą, tačiau atnaujinti autobusų parką sekasi sunkiai. 2005 metais, finansuojant Europos plėtros ir rekonstrukcijos projektui, įsigijome 55 naujus autobusus. Dabar jiems jau šešeri metai.
Vėliau galėjome įsigyti tik 10-12 metų senumo autobusus. Stengiamės, kad vidutinis autobusų parko amžius neviršytų 15 metų.
„Linavos“ asociacija ne kartą kreipėsi dėl PVM sumažinimo keleiviams pervežti, ne kartą diskutavo su Finansų ministerija, tačiau teigiamo atsako taip ir nesulaukė“.