Naujausios
Valstybė surado tris milijonus
Vakar skubiai paskelbti preliminarūs surašymo duomenys: Šiauliuose liko 113 tūkstančių, o valstybėje mūsų yra 3 milijonai ir 54 tūkstančiai. Neoficialaus himno „Trys milijonai“ perrašyti šiemet nereikės. Pats himno autorius Marijonas Mikutavičius liko nesurašytas, bet skaičių jis nesureikšmina. Ekonomistai ir kai kurie politikai siūlo skambinti pavojaus varpais dėl nykstančios Lietuvos.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Trijų milijonų riba peržengta
Išankstiniais elektroninio surašymo ir apklausos duomenimis, Lietuvoje yra 3 milijonai 53,8 tūkstančiai nuolatinių gyventojų (1407,9 tūkstančiai vyrų ir 1645,9 tūkstančiai moterų). Tai yra beveik 430 tūkstančių mažiau nei prieš dešimtmetį vykusį surašymą.
Apklausos būdu surašyta 2 milijonai 15 tūkstančių gyventojų, elektroniniu būdu susirašė ar buvo surašyta 1 milijonas 39 tūkstančiai gyventojų.
Tai sudaro apie 94 procentus pagal Gyventojų registro duomenis ir Statistikos departamento metodiką įvertinto gyventojų skaičiaus, kuris kovo 1 dieną sudarė 3234,9 tūkstančius.
Išankstiniais surašymo duomenimis, Vilniuje yra 539 tūkstančiai, Kaune — 321,2 tūkstančiai, Klaipėdoje — 161,3 tūkstančio, Šiauliuose — 113,1, Panevėžyje — 103,5 tūkstančio gyventojų.
Iš viso surašyta 1 milijono 415 tūkstančių būstų. Maždaug vieno procento būstų gyventojų nedalyvavo surašyme (atsisakė ar surašinėtojai išvis nebuvo įleisti).
Nusprendė paskelbti greičiau
Po to, kai buvo paskelbti preliminarūs surašymo duomenys, kad iki gegužės 5-osios surašyta maždaug 2,74 milijono gyventojų, kilo diskusijos — mūsų nebėra net trijų milijonų.
Vakar ryte Statistikos departamentas skubiai išplatino pranešimą, kad preliminariais duomenimis, surašyta per tris milijonus.
„Mes jau čia kažkokį stebuklą padarėme. Pirmuosius duomenis planuota paskelbti tik gruodžio mėnesį, bet kai taip atsitiko, nusprendėme paskelbti kiek įmanoma greičiau, kad nebūtų spekuliacijų ir nepamatuotų diskusijų“, — vakar “Šiaulių kraštui“ sakė Dalia Ambrozaitienė, Statistikos departamento generalinio direktoriaus pavaduotoja.
Anot jos, pirmasis skaičius buvęs momentinis, į surašymą dar nebuvo įtraukti instituciniai namai, benamiai, dar nebuvo pasibaigęs pats surašymas, be to, neįvertinti tie, kurie neatidarė durų — šis procentas vėliau buvo įtrauktas į preliminarius surašymo duomenimis.
Anot Statistikos departamento atstovų, „juodžiausias“ buvęs praėjęs pirmadienis, paskutinė surašymo diena — žmonės skubėjo į surašymo punktus, kur galima susirašyti iki gegužės pabaigos.
Duomenų skenavimas ir suvedimas į kompiuterinę sistemą, planuojama, vyks iki gruodžio mėnesio, o išsamūs duomenys bus pateikti 2013 metais.
Trys milijonai — psichologinė riba
„Šiuo atveju psichologinė trijų milijonų riba tikrai labai svarbi dėl dainos. Kiekvienais metai mūsų mažėja — tai akivaizdu ir be tyrimų, tačiau ta daina kažką padarė“, — vakar komentavo sociologas Vladas Gaidys, visuomenės nuomonės ir tyrimų centro “Vilmorus“ direktorius.
Surašymo metu, anot sociologo, kalba eina apie „nuolatinius gyventojus“ — biurokratiškai apibrėžiamą sąvoką, kai žmogus Lietuvoje negyvena metus laiko.
„Vaigausko (Z. Vaigauskas — Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas — red.past.) piliečių yra daugiau, ne taip paprasta gauti kitą pilietybę ar tos atsisakyti. Ir jei kalbėtume apie Mikutavičiaus tris milijonus, piliečių skaičius artimesnis tai dainai, nei nuolatinių gyventojų skaičius“, — šmaikštavo V. Gaidys. O save laikančių lietuviais, sociologo nuomone, turbūt yra per keturis milijonus.
Anot sociologo, ore kabo ne tik emigracijos, bet ir imigracijos tema. „Procesai taip greitai vyksta, kad apsižiūrėsime, ir pamatysime, kad gyvename, kaip Prancūzijoje“, — sakė pašnekovas.
Atvėrė nedeklaruotos emigracijos mastą
„Labiausiai nustebino nedeklaruotos emigracijos mastai. Vadinasi, ji dar intensyvesnė, negu mes galvojome“, — “Šiaulių kraštui“ sakė viena žinomiausių šalies demografių Vladislava Stankūnienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja.
Ji atkreipia dėmesį į tai, kad surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 200 tūkstančių žmonių mažiau, nei skelbia einamosios statistikos duomenys, o gyventojų surašymas esą visada patikslina nedeklaruotą emigraciją, kurios mastai verčia susimąstyti.
Anot demografės, Lietuva ES šalių rikiuotėje „puikuojasi“ ne tik intensyviausia tarp ES šalių emigracija, bet ir didžiausiu vyrų mirtingumu (Lietuvoje jis didesnis nei buvo prieš 45 metus) bei trumpiausia vyrų vidutine tikėtina gyvenimo trukme (67,4 metų).
Mažėja vilčių kelti ekonomiką
„Tendencijos prastos, Lietuva po truputį nyksta, ir tas nykimas spartėja“, — preliminarius surašymo duomenis komentavo Rimantas Rudzkis, DnB NORD banko vyriausiasis analitikas.
Anot jo, per keturis šių metų mėnesius išvykimą deklaravo 18,5 tūkstančio piliečių. Šį skaičių padauginus iš trijų, gausime apie 60 tūkstančių žmonių. Banko analitiko nuomone, 60 tūkstančių emigrantų per metus — optimistinė prognozė, tad tie 54 tūkstančiai, mus skiriantys nuo 3 milijonų psichologinės ribos, per metus ištirps.
„Stebina ne pats emigracijos faktas, o jo mastai“, — sako R. Rudzkis. Anot jo, kai tokiais tempais žmonės išvažiuoja, viltys kelti ekonomiką mažai realios — didėja našta dirbantiesiems išlaikyti pensininkus, socialiai remtinus ir išsipūtusį valdininkų aparatą. O potencialūs darbdaviai ir investuotojai į tokią šalį pradeda žiūrėti nepatraukliai: jei čia nėra laisvos darbo jėgos, nebus kam dirbti.
Lietuva pralaimi lenktynes su laiku
„Daug nerimo, kad dabartinis mūsų augimas eksportui palankioje situacijoje išsikvėps, naujų investicijų nesugebėsime pritraukti, o gyventojų mažėjant, valstybės skola liks ta pati“, — prognozuoja banko analitikas.
Šią situaciją jis vadina lenktynėmis su laiku, kai Vyriausybės lėtai realizuojami planai pralaimi grėsmingiems emigracijos srautams. „Jei mes ir toliau taip lėtai viską darysime, teks įsileisti imigrantus, o su tuo susijusios naujos problemos dar labiau gali paskatinti emigraciją“, — prognozuoja pašnekovas.
Jo manymu, politikai turi atsiraitoti rankoves ir mėginti pakeisti situaciją jau artimiausioje ateityje, užuot planavę strategijas 20 ar 30 metų į priekį.
INTERVIU
Himno autorius liko nesurašytas
„Tiesą sakant, aš ir pats nebuvau surašytas, pražiopsojau surašymą internetu, o namie retai būnu, manęs, matyt, nerado, reikės eiti pačiam prisiduoti“, — prisipažino himno “Trys milijonai“ kūrėjas ir atlikėjas Marijonas Mikutavičius. Vakar “Šiaulių kraštas“ pirmasis jam pranešė, kad jo himno šiemet perrašyti dar neteks.
— Ką jūs manote apie šį skaičių, sukėlusį aistras surašymo metu?
— Aš jo niekad nesureikšminau, nes suvokiu, kad mūsų pasaulyje bet kuriuo atveju daugiau, negu trys milijonai, todėl nesvarstau ar teks perrašyti man himną.
Gaila, kad žmonės bėga iš šalies, bet lietuvių nemažėja. Man lietuvis — tas, kuris jaučiasi lietuviu, ir nesvarbu, kur jis gyventų.
RIBA: Išankstiniais surašymo duomenimis, mūsų yra 3 milijonai ir 54 tūkstančiai, bet per metus emigravus mažiausiai 60 tūkstančių, ši riba greitai gali būti peržengta.
— Kokia jūsų nuomonė apie emigraciją?
— Dėl jos mano nuomonė dviprasmiška. Žiūrint iš valstybės konteksto, tai didelė problema, tragedija. Be jokios abejonės, mes senstame ir čia liekantiems gyventi darosi sunkiau, ant jų pečių dedasi vis didesnė našta, mažėja vidaus produktas, kaip valstybė mes nukraujuojame ir daromės silpni.
Kita vertus, man visada labiau rūpėjo individas, o ne masė ar visuomenė. Žmogaus pasirinkimo laisvė yra svarbesnė, negu abstraktus žodis „valstybė“, juo labiau, kad ta valstybė kartais parodo labai didelį šaltumą savo piliečių atžvilgiu.
Jei būčiau tironas ir diktatorius, uždaryčiau sienas ir liepčiau visiems mokėti mokesčius, bet juk mes visi kovojome dėl valstybės, kuri būtų atvira ir žmonėms būtų suteikta pasirinkimo laisvė. Ir ja lietuviai naudojasi, nepaisant to, kad ta laisvė kartais mums visiems būna skaudi.
Kalbėjosi Nijolė KOSKIENĖ
PARADOKSAS: Himno „Trys milijonai“ autorius Marijus Mikutavičius liko nesurašytas.
MASTAI: „Stebina ne pats emigracijos faktas, o jo mastai“, — sako banko analitikas Rimantas Rudzkis.
POZICIJA: „Lietuva užima pirmąją vietą ES pagal emigracijos srautus, tačiau šia tema platesnio rezonanso pastarąjį dešimtmetį nebuvo“, — konstatuoja sociologas Vladas Gaidys.