Naujausios
Valdžios prievarta: prieš alkoholikus ar prieš alkoholizmą?
Vos ne kasdien – po skaudžią istoriją, paženklintą alkoholio. Ir galo nematyti. Šalies valdžia skelbia „mobilizaciją“ kovoti prieš alkoholizmą. Vienas valdžios ginklų – įteisinti priverstinį gydymą nuo alkoholio.
Alkoholizmo pragarą praėję žmonės, gydytojai narkologai atvirai sako: priverstinis gydymas – absoliučiai neveiksmingas ir su mūsų sveikatos apsaugos sistema beveik neįmanomas. Valdžia užsimojo prieš pasekmes – ligonius, ar užsimos prieš alkoholio rinką?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Taikys priverstinį gydymą
Pagal parengtas Narkologinės priežiūros įstatymo pataisas priverstinis hospitalizavimas numatomas ne tik asmenims, kuriems diagnozuota išsivysčiusi priklausomybė nuo alkoholio ar narkotikų, bet ir tiems, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija.
Priverstinis gydymas numatomas tais atvejais, kai asmeniui pasireiškia ryški abstinencijos būklė ir jos nulemtas kasdienis psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau kaip mėnesį, kai žmogus nekritiškai vertina savo būklę ir nepaiso daugkartinių artimųjų prašymų nutraukti psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ar savanoriškai kreiptis pagalbos į asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Ir dar – jeigu kartu su tokiu asmeniu gyvenantys ar kitaip susiję asmenys patiria nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, jų keliamą nesaugumo jausmą, taip pat finansinius nuostolius.
Taip pat numatoma priverstinai hospitalizuoti nėščiąją, jei kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas yra suskaičiavęs, kad pagalbos Lietuvoje reikėtų 150 tūkstančių alkoholį vartojančių asmenų.
Gėrė visą gyvenimą
44-erių šiaulietis Renatas (vardas pakeistas) prieš penkerius metus nustojo gerti. Joks gydymo būdas jam nepadėjo, kol pats nesuvokė, kad reikia gelbėtis ir nustoti – liko tik pusė žingsnio iki karsto.
Renatas alkoholio paragavo vaikystėje, maždaug pusantrų metukų. Jau tada mokėdavo išsireikalauti iš tėvo alaus putų ašaromis ir vaikiškomis isterijomis.
Nuo paauglystės pradėjo rimčiau. Visą gyvenimą gėrė. Užgerdavo iki visiško išsekimo. Prarado šeimą, pakeitė aštuoniolika darboviečių, bet gerti negalėjo sustoti.
„Buvo noras nustoti gerti, bet vien noro neužteko, – dalijasi patirtimi Renatas. – Aš visą laiką maniau, kad sugebėsiu išblaivėti savo jėgomis, kad aš galiu. Tai buvo saviapgaulė ir artimųjų apgaulė, nes aš tik ieškodavau progos kitam užgėrimui“.
Šeima, artimieji daugybę metų skatino Renatą gydytis, nes matė, kaip progresuoja jo liga. Renatas nuo alkoholizmo gydėsi daug kartų.
„Buvau visus gydymo būdus išbandęs, tiek pinigų artimieji už mane sumokėjo. Gydžiausi penkiolikoje įvairiausių ligoninių, bet nepadėjo. Ligoninėje gaudavau ir psichologų, ir medikamentinę pagalbą, socialiniai darbuotojai padėdavo – viskas buvo paduota. Bet aš nepagijau, nes nepriėmiau jokio gydymo! Aš nelaikiau savęs alkoholiku! – pabrėžė Renatas. – Kol neprisipažinau pats sau, kad turiu problemą, kad esu alkoholikas, kol pats nesuvokiau per dvasines kančias, kad man negalima gerti, tol joks gydymas nepadėjo“.
Renatui padėjo Anoniminių alkoholikų (AA) klubas. Jam gulint priklausomybės ligų ligoninėje ir eilinį kartą gydantis nuo alkoholizmo, apsilankė ligoninėje du AA klubo nariai. Renatui padarė didžiulį įspūdį, kad jie, buvę tokie pat, kaip ir jis, nebegeria ilgus metus. Išėjęs iš ligoninės jis nuėjo į klubą. Dabar Renatas nebegeria jau penktus metus.
AA tradicijos rekomenduoja nepatarinėti ir nekritikuoti, o tik dalytis savo išgyvenimais, savo patirtimi. Renatas pasidalijo, kad artimiausias AA atviras susirinkimas vyks Šiaulių visuomenės sveikatos biure (Varpo g. 9) sausio 25 dieną 17.30 valandą. Ateiti gali ir tu.
Alkoholiui – daugiau nei krašto apsaugai
Seimo narys, Žmogaus teisių komiteto narys Egidijus Vareikis puikiai žino alkoholizmo pasekmes. Jos žlugdė jo politinę karjerą, kirto skaudų smūgį ir jo šeimai.
Seimo narys pasakojo, jog alkoholio sukeltų problemų padėjo atsikratyti psichologinė, psichiatrinė pagalba ir savanoriškumas.
E. Vareikis teigė, kad per metus Lietuvoje vidutiniškai yra išleidžiama apie milijardą eurų alkoholiui pirkti. „Tai gerokai daugiau, nei krašto apsaugai“, – pabrėžė E. Vareikis.
Jo nuomone, Narkologinės priežiūros įstatymo pataisos dėl priverstinio gydymo yra „žalios“.
„Žmonės, kurie rašo tokius projektus, nesutaria, kas yra gydymas prievarta. Žmonės įsivaizduoja, kad yra kažkokios tabletės ar lašelinės – po savaitės gydymo išeini sveikas. Bet juk tokio gydymo nėra. Jeigu apie pagalbą alkoholikams mes taip galvosime, kaip kai kurie valdininkai, teigiamų pokyčių nebus“, – kritikavo įstatymo pataisas politikas.
Nei yra kam gydyti, nei įmanoma gydyti
Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius Elmantas Pranas Zevertas per 39-erius darbo metus stacionare gydė apie 18 tūkstančių alkoholizmu sergančių ligonių.
„Išgydyti alkoholiko, narkomano ar rūkoriaus niekas negali, jeigu jis pats nenori. O priverstinis gydymas tai nėra gydymas, tai – priverstinė izoliacija. Reikia daryti rezervatus, ten sodinti alkoholikus ir laikyti juos visą gyvenimą uždarytus, kol numirs? Ar tokį supranta priverstinį gydymą valdžia?“ – emocingai klausė ilgametis narkologijos specialistas.
Gydytojo teigimu, taikant priverstinį gydymą reikės uždaro tipo ligoninių. Neaišku, kas gydys. Trūksta gydytojų psichiatrų – vien Šiaulių priklausomybės ligų centre trūksta keturių psichiatrų.
„Priverstinis gydymas yra blefas! Reikia keisti valstybės gyvenimą, žmonių mąstymą, reikia ugdyti sveikus žmones nuo vaikystės, uždrausti alkoholio pardavimą bet kur, žymiai apsunkinti alkoholio prieinamumą. Gal tada kažkas pradės keistis valstybėje“, – sako E. P. Zevertas.
Nėra sistemos net savanoriškam gydymui
Profesorius Aurelijus Veryga, Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas, mano, kad priverstinis gydymas bendros alkoholizmo problemos neišspręstų.
„Jeigu priverstinis gydymas nuo alkoholio padėtų sveikti, seniai būtų pagiję visi į kalėjimus pakliuvę žmonės, tačiau jie dar aršesni pasidaro izoliuoti nuo alkoholio“, – sakė A. Veryga.
Jo nuomone, net ir dabar norintys nustoti gerti žmonės pagalbos ne visada gauna: trūksta rajonuose psichologų, psichiatrų, net ir „Minesotos“ programa yra mokama. Pasak profesoriaus, Lietuvoje niekas netaiko ankstyvos alkoholizmo diagnostikos – kol žmogus dar paeina savo kojomis, atsimena, su kuo gėrė, jis nelaikomas alkoholiku.
„Dar nėra puikiai veikiančios pagalbos sistemos, o mes jau norime sugeneruoti žmones priverstinai gydytis“, – teigė A. Veryga. Jis įsitikinęs, kad reikia pradėti plėsti Lietuvoje tokias paslaugas, kurios padėtų žmogui suprasti, kuo jis serga, padėtų gauti tinkamą pagalbą, kuri turėtų būti nemokama.
„Pigius ir stiprius gėrimus į atokiausius kaimus prekybininkai nuveža, o kai reikia prasigėrusiam žmogeliui iš atokaus kaimo gauti pagalbą – nėra, kas jos suteikia. Paskui visi stebisi dėl klaikių nelaimių“, – komentavo A. Veryga.
Apriboti prieinamumą ir reklamą
Mažinti alkoholio prieinamumą, pasak A. Verygos, būtų žymiai efektyvesnis būdas.
„Kodėl neribojamas alkoholio prieinamumas? Savaime aišku, kad dėl didžiulių pelnų“, – įsitikinęs A. Veryga. Visuomenėje suformuota nuomonė, kad alkoholio ribojimas būtų dėl tų „kvailelių“, kurie nemoka gerti, be to, jie, esą, ne dėl alkoholio reklamos prasigėrė, todėl ir alkoholio reklamos neverta riboti.
„Jaunimą veikia reklama, ji paankstina vartojimą, ji daro patį reiškinį patrauklesniu. Yra įrodyta – kuo anksčiau pradeda vartoti, tuo dažniau tampa priklausomais“, – teigė A. Veryga.
Ypač opią problemą A. Veryga mato dėl to, kad pardavinėjamas stiprus ir pigus alkoholis.
„Dabar vyksta savotiška nesąmonė: labai apsimoka gaminti spirituotus gėrimus ir pigiai pardavinėti, nes jie yra apmokestinami už tūrį, o ne už laipsnius – alkoholio kiekį esantį taroje. Jeigu būtų apmokestinama, kad kuo daugiau laipsnių, tuo brangiau kainuoja, tai visi tie „bambaliniai alūs“ pasidarytų tokie brangūs, kad jų neapsimokėtų nei daryti, nei jų kas įpirktų. Dėl to apmokestinimą turi keisti politikai. Tai jų sprendimas“, – priežastis vardijo A. Veryga.
Jo nuomone, didžiausia nesąmonė yra taikyti lengvatas kai kurioms gėrimų grupėms. „Koks skirtumas ar nuo stiprių, ar nuo silpnų gėrimų žmogus taps alkoholiku?“ – klausė A. Veryga.
Profesorius įsitikinęs: „Prasigėrę žmonės su priverstiniu gydymu yra padaromi politikų klaidų likvidavimo įrankiu. Politikai pridaro problemų savo sprendimais, o gydytojai turi jas išspręsti?!“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Martyno AMBRAZO (ELTA) nuotr.
PAGALBA: Profesorius Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad riboti alkoholio prieinamumą – efektyvesnis būdas nei gydyti prievarta.
PATIRTIS: Seimo narys Egidijus Vareikis iš asmeninės patirties žino, jog išbristi iš alkoholizmo įmanoma tik savo noru.
PRIEVARTA: Šiaulių priklausomybės ligų centro direktorius Elmantas Pranas Zevertas mena dar sovietinius laikus, kai buvo taikyta prievarta gydant nuo alkoholio. Tačiau ši metodika buvusi visiškai neveiksminga.