Naujausios
A. Jaronytės sodyba ne tik paprastų žmonių traukos objektas. Režisieriai Julija ir Rimas Gruodžiai apie Jaronytę sukūrė dokumentinį filmą „Lieknas“. Jaronytę lankė ir lanko Lietuvos Prezidentas V. Adamkus, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, Seimo nariai, ūkininkai...
Atvykę į svečius Aldoną Jaronytę sutinkame kieme. Jos kiemas, daržas kaip spalvingas atvirukas. Iššienautas, išravėtas. Žydi gėlės, sirpsta uogos. Iš tolo moja baltakamieniai beržai. Tvenkiniuose maudosi saulė. Aldonos džiaugsmas ir skausmas. Tvenkiniuose, pasak šeimininkės, žydi 10 rūšių vandens lelijos. Turistai užsuka. Nauji. Ir seni pažįstami grįžta. Pasidžiaugia, kad Aldona dar juos pasitinka, išlydi. Bet Aldonai liūdna. Ji – nebe visų šių žemių valdytoja.
Pasakoja: tvenkinius kastuvu ji pradėjusi rausti daugiau kaip prieš 50 metų. Kolūkio pirmininkas pradžioje bandė uždrausti darbus, bet protingas žmogus iš rajono ją užstojęs. Kam pelkės reikia, lai Aldona kasa...
Darbštuolė triūsė ne savavališkai. Ant stalo ji kloja planus su atsakingų valdininkų parašais. Moteriškė skrupulingai paisė nurodymų, derino tvenkinių plotį, gylį.
Pasak A. Jaronytės, geodeziniai matavimai atlikti 1998 m. Žemės sklypas suformuotas. Išpirktas už investicinius čekius. Tik žemės pakraštys, 29 arai, pakibo tarp dangaus ir žemės. Neįtraukti į registrą ir neįteisinti. Kad Aldona Jaronytė kelis tvenkinius iškasusi ne savo, o valdiškoje žemėje paaiškėjo tik 2015 metais. Labai atsitiktinai yla išlindusi iš maišo. Kai Aldona pamatė prie savo tvenkinių su prietaisais vaikštantį vyriškį. Matininką. Matininkas A. Jaronytei parodė jos rubežių ir perspėjo. Ji kasinėja valdišką žemę. Aldonai pakirto rankas ir kojas.
A. Jaronytė pabandė ieškoti teisybės. Bet tuometinė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėja Aldona Stankevičienė gynė valstybės interesus. Iš senolės ji pareikalavo sklypelio plano. Senolė privalėjo kreiptis į matininkus, persimatuoti sklypelį, pasidaryti šios žemės brėžinį. Tada būtų gavusi leidimą (laikiną) naudotis šia žeme. Valdininkai senolei stojo skersai kelio ir A. Jaronytei nebuvo jokios galimybės tą žemę susigrąžinti ar nusipirkti...
Prasidėjo Aldonos kryžiaus keliai. Ji „Biržiečių žodžiui“ prasitaria: koją bus pakišęs nepavykęs sandoris. Mat prieš keliolika metų Aldona vienai valdininkei buvo surašiusi testamentą. Paskui savo sprendimą atšaukė ir testamentą perrašė giminaitei.
– Iškvietėm TV pagalbą, žurnalistus, ieškojom pagalbos pas Seimo narius, savivaldybėje. Tuometinis meras V. Valkiūnas mane labai užtarė ir apgynė. Dabar tie 29 arai – savivaldybės. Gali po tą žemę turistai vaikščioti. Bet aš ten nebelabai noriu tvarkytis. Žemė nebe mano. Man nebepriklauso. Tvenkiniai mano akyse virsta pelke, – prisipažįsta A. Jaronytė.
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Loreta Munikienė „Biržiečių žodžiui“ patvirtina: savivivaldybės tarybos sprendimu 29 arų sklypas priskirtas neprivatizuotinai žemei.
Šiuo metu laikinai einanti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Biržų skyriaus vedėjos pareigas Romana Klimienė „Biržiečių žodžiui“ patvirtino: 1998 m. liepos 14 d. padaryta valstybinė žemės pirkimo pardavimo sutartis ir A. Jaronytė įsigijusi 0,3214 arų sklypą, ką ir turi. Šiuo metu A. Jaronytė nebent galėtų atlikti geodezinius matavimus, bet nuo to žemės jai nepadaugės. Minimi 29 arai – žemės ūkio paskirties žemė. Pagal įstatymą A. Jaronytė tos žemės pirkti negalėjo. Asmeninio ūkio žemės ji negalėjo turėti, nes buvo ne kolūkietė. Ji dirbo Likėnų sanatorijoje darbininke.
– 2015 metų Biržų rajono tarybos sprendimu minimi 29 arai žemės priskirti neprivatizuotinai žemei. Aldona Jaronytė kaip tvarkėsi, taip ir gali tvarkytis toliau, bet tik visuomeniniais pagrindais be jokių asmeninių interesų ir vilčių, kad kažkada jai atsiras galimybė tą 29 arų plotą privatizuoti. Joks kitas ūkininkas taip pat negalės tos žemės lopinėlio privatizuoti, – tvirtino R. Klimienė.
Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Zurbaitė „Biržiečių žodžiui“ pasakojo:
– Niekas iš Aldonos tų tvenkinių neatėmė. Jai neuždrausta tuos tvenkinius tvarkyti. Visuomet, kai tik Aldona paprašo, seniūnijos darbininkai geranoriškai jai talkininkauja. Šienauja žolę, padedame visur kokios pagalbos ji prašo. Aldona gyvena viena, bet ne vieniša. Jai talkina dvi lankomosios priežiūros darbuotojos, sūnėnas su žmona, – kalbėjo Pabiržės seniūnijos seniūnė Vita Zurbaitė.
Ir pridūrė: tas 29 arų neprivatizuotinai žemei priskirtas sklypas įsiterpęs tarp kitų privačių valdų. Į tą sklypą galima patekti tik per Aldonos kiemą.
Tą dieną, kai „Biržiečių žodis“ lankėsi pas Aldoną Jaronytę rado seniūnijos darbininkų ką tik nušienautą pievą. Aldona dėkinga seniūnijai už talką. Aldonos giminaitė, sūnėno žmona Vitalija, kurią Aldona mažybiškai martele vadina, šieną buvo sugrėbusi į kaugę. Prieš Aldonos gimtadienį giminaičiai norėję ją nudžiuginti, išvalę ir vieną Aldonai nebepriklausančioje žemėje tyvuliuojantį tvenkinį.
Ar Aldona Jaronytė įsileistų į savo sodybą daugiau pagalbininkų? Ji nieko prieš. Talkininkams darbo ji rastų. Pūva vieno tvenkinio lieptelio lentos, džiūna beržo šakos. Tvenkiniai užžėlę.
Aldona įsileistų talkininkus su viena sąlyga: talkininkai turėtų klausyti jos komandos.
