Naujausios
Valdo Vilnius: pinigus skirstys ministerija
Šiais metais bendruomenių projektams lėšas tiesiogiai skirstys Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, o ne savivaldybės. Lėšų nebeleis naudoti smėlio dėžėms, žaidimų aikštelėms ar kiemams lopyti, bet leis samdyti lektorius. Šiaulių miesto bendruomenių pirmininkai įžvelgia didėjantį biurokratizmą ir paslėptą siekį nuskurdinti bendruomenių veiklą ne sostinėje.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Iki šiol patys sprendė
Trejus metus savivaldybės atlikdavo tarpininkių vaidmenį – paskirstydavo ministerijos skiriamas lėšas. Bendruomenių veiklai sumos buvo skiriamos pagal gyventojų skaičių.
Šiaulių miesto bendruomenėms pernai ministerija iš viso skyrė per 106,7 tūkstančio eurų. Savivaldybė šią sumą atitinkamai dalijo pagal mikrorajonų gyventojų skaičių. Liko nepanaudoti tik 203 eurai.
Didžiausių – Centro, Gubernijos, Kalniuko bei Dainų–Gytarių – mikrorajonų bendruomenės gavo daugiau nei po 25 tūkstančius eurų. Vykdė po keliolika projektų.
Dabar visos bendruomenės galės įgyvendinti tik vieną projektą ir maksimaliai pretenduoti tik į 12 tūkstančių eurų.
Iki šiol vietos bendruomenių tarybos (VBT) sprendė, kokius projektus įgyvendins. Savivaldybė rengė viešuosius pirkimus, prižiūrėjo rangos darbus.
Šiauliuose įrenginėtos daugiabučių kiemuose vaikų žaidimų aikštelės, statyti lauko treniruokliai prie mokyklų ir viešose poilsio zonose, tvarkyti parkai, statyti suoliukai ir medžio drožėjų pleneruose sukurtos skulptūros.
Rengtos ir mikrorajonų šventės, pirkta muzikos instrumentų, kavos aparatų bei telefonų. Važinėta ir į ekskursijas.
Netikėta žinia
„Kad ministerija pati skirstys lėšas, sužinojome tik sausio 4 dieną, – sakė „Šiaulių kraštui“ Dalia Vietienė, Savivaldybės vyriausioji specialistė, kuruojanti bendruomenių reikalus. – Sprendimą priėmė gruodžio 30 dieną. Informavome bendruomenių pirmininkus, nes ministerija laiko pasiruošti davė tik mėnesį – paraiškas reikia teikti iki sausio 28 dienos.“
Ji svarsto, jog ministerijos sprendimą galėjo lemti bendruomenių pirmininkų skundai, jog savivaldybės kišasi į jų veiklą. Tikina, jog Šiaulių savivaldybė nesikišo į VBT sprendimus, atliko tik jų vykdytojos vaidmenį.
„Dabar bendruomenės pačios viską turės vykdyti. Kai kas teigia, jog savivaldybės bendruomenių atsikratė, bet jeigu prašys pagalbos, padėsime ir toliau“, – teigė specialistė.
Jos žiniomis, pagal naujas finansavimo nuostatas ekskursijų nebeliks, o viešųjų erdvių, aplinkos kokybės gerinimo projektams lėšos ribojamos.
Orientuotis reikia į „minkštuosius projektus“ – renginius, pilietines akcijas, seminarus, saviugdą.
Turtui, inventoriui įsigyti galima bus skirti tik 20 procentų lėšų.
„Maksimaliai tai būtų 2 400 eurų – už tiek vieną lauko treniruoklį įstengtų pastatyti, pernai vieno treniruoklio įrengimas kainavo apie 2 000 eurų“, – palygino D. Vietienė.
Ankstesniais metais turtui įsigyti, aplinkos kokybei gerinti kai kurios bendruomenės skirdavo apie 40 procentų gautų lėšų.
Dabar prioritetinė veikla – kartų ryšio stiprinimas, savanorystės skatinimas.
Nebereikia ir trejus metus rinktų vietos bendruomenių tarybų. Projektus gali teikti įsiregistravusios ir ne mažiau kaip metus veikiančios bendruomenės.
Neigiamai reaguoja
Veiklos termino kriterijaus neatitinka viena iš didžiausių miesto bendruomenių – Centro bendruomenė.
„Negalėsime teikti paraiškos, nes dar nėra kalendorinių metų, kaip įsiregistravome, – sakė „Šiaulių kraštui“ Vida Pociuvienė, Centro bendruomenės pirmininkė. – Neigiamai vertinu pasikeitusią tvarką, nes Šiauliai neteks nemažai pinigų. Vilnius gaus daugiausiai.“
V. Pociuvienė yra ir miesto Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko pavaduotoja. Jos duomenimis, aštuonios miesto bendruomenės (Lieporių, Dainų, Pabalių, Zoknių, Šimšės, Rėkyvos, Medelyno ir Bendruomenių konfederacija) galėtų pretenduoti į lėšas.
Jeigu visos gautų maksimalią paramą, Šiauliams tektų 96 tūkstančiai eurų – 10 tūkstančių eurų mažiau nei pernai.
„Bet ar gaus? Juk ne visi turi kompetencijų projektams rengti, – sakė V. Pociuvienė. – Be to, reikia kofinansavimo – iš savų ar kitų finansavimo šaltinių prisidėti ne mažiau kaip 10 procentų lėšų. Bendruomenės jų neturi, o už prisidėjimą projektui duodami papildomi vertinimo balai.“
Bendruomenių vardu ji ketina kreiptis į miesto Tarybos komitetus, prašyti Savivaldybės paramos ir garantijos. Skaičiuoja, jog projektų sėkmės atveju daugiausia reikėtų 9 tūkstančių eurų: „Savivaldybei tai nėra didelė suma.“
V. Pociuvienė neneigia, jog galima ginčytis, ar tinkamai lėšos panaudojamos.
„Buvo ir miesto infrasruktūra, ir šaligatviai remontuoti, mokyklos ir daugiabučiai daug pinigų pasiėmė, ir į ekskursijas važiuota, – vardijo primininkė. – Bet vienaip ar kitaip lėšos buvo panaudotos šiauliečių labui.“
Jos nuomone, reikėjo finansavimo nuostatas, tvarkos aprašą keisti, nurodant, kam pinigus galima skirti, o ne perkelti lėšų skirstymą į ministeriją.
„Ekskursijas, keliones kritikuoja, bet patys sau prieštarauja – yra tokia eilutė – „bendruomenių bendradarbiavimas“, o kaip bendradarbiauti nenuvažiuojant vieniems pas kitus? – klausė V. Pociuvienė. – Pernai pas mus kupiškėnai važiavo, parodėme jiems ir Šiaulius.“
Klijuos viską į vieną projektą
Dainų bendruomenės pirmininkas Virgilijus Balčius sako, jog, norint gauti paramą, projektas turės surinkti 30–80 balų.
„Negalime tikėtis nė tų 12 tūkstančių eurų, nes tam reikia surinkti maksimumą balų, – svarstė pirmininkas. – O jeigu prisidėti lėšų neturėsime, tai iš viso nieko nelaimėsime.“
Jis pabrėžė, jog biurokratinių suvaržymų daugėja, reikės ir finansininko projektui vykdyti ir ataskaitoms rengti.
„Viena ranka duoda, kita – atima: reikėtų mokėti atlyginimus, Sodros įmokas, – teigė pirmininkas. – Neimsime to atlyginimo – esame įpratę be atlyginimų dirbti.“
Seminarus rengti, lektorius kviestis, jo nuomone, lėšų nepakaks. Galima už 1 valandą mokėti po 25 eurus. „Kas važiuos čia porai valandų už 50 eurų honorarą?“ – abejojo V. Balčius.
Dainų bendruomenė norėtų šiemet suoliukus Beržynėlio parke pastatyti. Iki šiol bendruomenė rengdavo 4 mikrorajono šventes, trys iš jų tradiciškai vyksta Beržynėlio parke.
Į vieną projektą pirmininkas dabar ketina „klijuoti“ visus prioritetus: savanorystę, kartų ryšį, šventes, o prie jų – parko suoliukus.
„Nuo beletristikos – kas gražiau surašys projektą – priklausys vertinimas. Juk neatvažiuos pasižiūrėti, ką esame iki šiol padarę ir kas mums reikalinga, – svarstė pirmininkas. – Šiuos metus paskelbė Bendruomenių metais, o lėšas bendruomenėms mažina – bombas reikia pirkti. Negali atvirai apie tai pasakyti, tai keičia tvarką.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: Dainų bendruomenės pirmininkas Virgilijus Balčius mano, jog bus vertinami ne realūs bendruomenės poreikiai, o „beletristika": „Kas gražiau surašys projektą.“
Asmeninė nuotr.
POZICIJA: Vida Pociuvienė, miesto Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininko pavaduotoja, ketina kreiptis į politikus, kad Savivaldybė prisidėtų prie bendruomenių projektų – iki šiol prisidėti nereikėjo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SUVARŽYMAI: Pernai iš bendruomenei skirtų lėšų prie Šiaulių Vinco Kudirkos pagrindinės mokyklos pastatyti šeši lauko treniruokliai vaikams ir suaugusiems sportuoti. Dabar lėšos tokiems tikslams apkarpomos.
PRIORITETAI: Ar bendruomeninėms organizacijoms pavyks toliau plėsti medžio skulptūrų alėją Šiaulių centriniame parke? Ministerija keičia prioritetus – esą aplinkos gerinimo projektai bendruomenių nestiprina.
MINISTERIJOS KOMENTARAS
Nebus tarpininkų, dalyvauti gali ir kiti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos poziciją „Šiaulių kraštui“ komentuoja raštu į klausimus atsakiusi Bendruomenių reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Milda SAUDARGĖ.
– Kodėl ministerija pati nusprendė tiesiogiai skirstyti lėšas bendruomenių projektams?
– Iki šiol vykdyta Vietos bendruomenių savivaldos programa buvo trejų metų ir 2015 metais pasibaigė. Diskusijos dėl bendruomenių finansavimo ir Vietos bendruomenių programos įgyvendinimo vyko visą laiką, nes buvo gaunama informacijos apie programos trūkumus.
Pavyzdžiui, bendruomenių atstovai dažniausiai dalyvavo tik priimant sprendimus, nes už sprendimų įgyvendinimą buvo atsakingos savivaldybių administracijos, kurios privalėjo laikytis viešųjų pirkimo įstatymo reikalavimų ir negalėjo tiesiogiai skirti lėšų bendruomenių organizacijų veiklai.
Taip pat pastebėtas bendruomenių organizacijų vaidmens mažėjimas Vietos bendruomenių tarybose (VBT). Per mažas dėmesys imtas skirti veikloms, orientuotoms į pagrindinio programos tikslo – bendruomenių savarankiškumo, sutelktumo, tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo – pasiekimą.
Per programos įgyvendinimo laikotarpį vietos bendruomenių tarybų sprendimais įgyvendinta daugiausia veiklų, skirtų viešųjų erdvių ir aplinkos kokybės gerinimui: miestelių ir kaimo vietovių tvarkymui, poilsiaviečių, parkų priežiūrai, suoliukų, sūpynių pastatymui, informacinių stendų gamybai, aplinkai prižiūrėti reikalingų priemonių įsigijimui (žoliapjovių ir pan.).
Tačiau buvo nepakankamas pačių bendruomenių narių įsitraukimas įgyvendinant šias veiklas, be to, socialinei ir bendruomeninei veiklai plėtoti skirtas nepakankamas dėmesys.
Todėl tikslinga nacionalinio lygmens bendruomeniškumą skatinančias priemones nukreipti į pačių bendruomeninių organizacijų stiprinimą. Tad 2016 metais įgyvendinamas naujas bendruomeninės veiklos finansavimo modelis, konkurso būdu finansuojant bendruomenių projektus, skirtus jų veiklai stiprinti.
Svarbu ir tai, kad pinigai bendruomenines organizacijas pasieks tiesiogiai, be jokių tarpininkų.
– Ar iš tiesų mažėja tam tikslui skirtos lėšos? Kodėl atsisakyta lėšų skirstymo savivaldybėje veikiančioms VBT pagal gyventojų skaičiaus kriterijų?
– 2015 metais Vietos bendruomenių savivaldos programai įgyvendinti skirta 2,6 mln. eurų. Šiuo metu vyksta Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais konkursas, iš viso projektams numatyta 2,6 mln. eurų, taigi matyti, jog finansavimas nemažėja.
Gyventojų skaičiaus kriterijaus atsisakyta todėl, kad nebelieka VBT kaip darinio, o lėšos tiesiogiai nukreipiamos į bendruomenines organizacijas ir nėra apribojimų pareiškėjams (t.y. paraiškas gali teikti visos bendruomeninės organizacijos (turinčios ne mažesnę kaip vienerių metų patirtį).
Parengė Rūta JANKUVIENĖ