Vaikams nereikia pasakų rūmų: jiems reikia artumo ir namų šilumos

V. Leš­čins­kie­nės nuotr.
Danguolė Letkauskienė iš Biržų sako, kad globoti vaikus yra jos gyvenimo misija: „Atrodo, kad pats likimas mane pastūmėjo šiai veiklai“.
Vaikų globa – kilni misija. Biržuose gyvenanti Danguolė Letkauskienė, buvusi globotoja ir suteikusi laikiną prieglobstį ne vienam likimo nuskriaustam vaikui, tik prieš pora mėnesių tapo nuolatine globėja.

Kodėl pasirinkote šį kelią – nusprendėte tapti budinčia globėja?

Turbūt toks likimas. Kadaise dirbau mokyklos-darželio „Vyturėlis“ auklėtoja. Tuo metu turėjau prižiūrėti ir senyvo amžiaus, dabar jau amžinatilsį, mamą, tekdavo dažnai išsiprašyti iš darbo. Vadovybė buvo supratinga, išleisdavo, tik aš pati dėl to nesmagiai jaučiausi.

Apie laikiną globą pakuždėjo kolegė, irgi ikimokyklinio ugdymo pedagogė. Pagalvojau, o kodėl gi ne – būsiu šalia mamos ir kartu kokį vaikutį prižiūrėsiu. Mano sprendimą palaimino ir šeima.

Nė trupučio nesuabejojote?

Kai daug metų dirbi su vaikais, tai ko bijoti? Be to, esu dirbusi vaikų globos namuose, tad, galima sakyti, turėjau šiek tiek patirties. Ir per specialius mokymus ne kartą buvau perspėta, kad bus sunku, kad turiu būti visada pasiruošusi, nes vaikai pas budinčius globotojus gali būti atvežami bet kuriuo paros metu, bet tai neišmušė manęs iš vėžių – pasitikėjau savimi.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/