Naujausios
Vaikai surado naujus namus
Radviliškyje gyvenantys Jelena ir Augustinas Mitkai jau antras Kalėdas savo meilę ir širdies šilumą dalins keturiems vaikams. Du iš jų, prieš porą metų Kalėdų Senelio laukdavę vaikų globos namuose, tapo savi Mitkų šeimoje.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Kai šiųmečiame tradiciniame vaikų globėjų pagerbimo renginyje geriausiems Radviliškio rajono globėjams buvo įteikiami Savivaldybės padėkos raštai, kartu su kitais globėjais padėką atsiėmė ir Augustinas Mitkus, kuris kartu su žmona Jelena praėjusių metų pavasarį į savo šeimą priėmė be tėvų globos likusius brolį ir sesutę.
Du savo vaikus – Danielių ir Astijų – auginantys Mitkai sako šiandien net negalintys įvardinti, kurio galvoje pirmiausia pradėjo kirbėti mintis į savo šeimą priimti vaikų namų auklėtinį.
A. Mitkus Radviliškio vaikų globos namuose „Nykštukas“ ėmė lankytis dar tada, kai tokia mintis net nebuvo užsimezgusi.
„Norėjosi padaryti kažką gera tiems vaikams“, – sako.
Kviesdavosi vaikus į darbą, vasaromis jiems skirdavo savo laisvo laiko, kartu žaidė stalo žaidimus, stalo tenisą, dovanojo ir įrengė palydovinę anteną, kad vaikai galėtų žiūrėti animacinius filmus.
Artėjo Šv. Kalėdos, ir jis globos namų berniukams nupirko apie 20 MP3 grotuvų, kurie tuo metu buvo labai populiarūs ("juk tiems vaikams labai svarbu turėti kažką savo"), o mergaitėms įteikė dovanų čekių.
Dar kitais metais globos namų mažiukams dovanojo pulteliu valdomų mašinėlių, mergaitėms – lėlių. Po to – knygų.
„Taip ir užsimezgė mūsų ryšys. Kiekvieną kartą po susitikimo su globos namų vaikais akyse ilgai stovėdavo ir į širdį smigdavo jų laukiantys žvilgsniai: gal tu atėjai manęs? Galbūt tai ir padėjo užgimti norui įgyvendinti bent vieno vaiko svajonę turėti šeimą ir namus“, – sako A. Mitkus.
„Subrandinti tokį sprendimą ir jam ryžtis labai padėjo globėjams skirti kursai. Ten mes radome atsakymus į daugelį klausimų, kompetentingi specialistai supažindino su galimomis situacijomis, mokė, kaip prieiti prie vaiko. Todėl visiems, kurie pasiryžę arba dvejoja žengti tokį žingsnį, patariame atrasti laiko ir palankyti šiuos kursus“, – patarė sutuoktiniai.
Du sūnus auginantys ir apie dukrytę vis pasvajodavę Mitkai, prieš priimdami svarbų sprendimą, apie tai pasikalbėjo su vaikais.
„Nesitikėjome tokio entuziastingo pritarimo. Vaikai iškart ėmė svarstyti, kaip jie dalinsis kambarius, žaislus, kas su kuo miegos, didžiavosi, kad turės dar vieną brolį ir sesę“, – beveik poros metų senumo įvykius prisiminė Mitkai.
Dar nežinodamas, kas peržengs namų slenkstį ponas Augustinas žmonai sakė, kad gegutės pameta ne po vieną vaiką. Paprastai vaikų globos namuose atsiranda du, trys broliai, seserys. Taip buvo ir jų atveju. Galvoję tapti kurios nors mergytės globėjais į šeimą priėmė brolį ir sesę – Aroną ir Adrianą.
Taip Augustinas ir Jelena tapo nuolatiniais šių vaikų globėjais.
Ir penkiametė Adriana, ir dešimtmetis Aronas – jau bemaž dvejus metus yra pilnateisiai ir mylimi Mitkų šeimos nariai, už kuriuos mūru stoja ir vaikai, ir tėvai.
Nuo pat pirmos dienos tėčiu ir mama vadinami Augustinas ir Jelena, patys būdami labai užimti, stengiasi, kad mėgiamus užsiėmimus turėtų ir jų vaikai.
Adriana lanko studijos „Džia-da“ repeticijas, o darželyje dar ir šoka, Aronas kartu su Astijumi lanko krepšinį, o Danielius su mama važinėja sportuoti.
Tėtis lanko šokių repeticijas, bėgioja, jodinėja Raudondvario žirgyne, mama dar mokosi ir anglų kalbos. Tad televizoriui šeima mažai turi laiko bei noro.
„Mūsų vaikai labai savarankiški. To juos mokėme nuo pat mažens. Tačiau visas mūsų laisvalaikis, savaitgaliai yra skiriami tik šeimai“, – sako Augustinas.
Dar vienas Mitkų šeimos pomėgis – sėsti ant dviračių ir jais aplėkti rajono apylinkes. Augustinas su berniukais ir tolėliau išrieda, Jelena renkasi artimesnes keliones.
Kai globėjų renginyje Mitkams buvo įteikta piniginė dovana, šie ją skyrė vaikams – leido patiems išsirinkti po dovaną, nors įprastai savo vaikų Mitkai dovanomis nelepina. Jas, kaip ir norimas pramogas, vaikai turi užsidirbti.
„Ne, tai nereiškia, kad vaikai verčiami sunkiai dirbti, bet mūsų šeimoje kiekvienas vaikas turi savo pareigų: pavalgius įdėti į indaplovę savo lėkštę, nuvalyti stalą. Nori pažaisti telefonu, turi nudirbti kokį darbelį – iššluoti kambarį, palaistyti gėles, ką nors nupiešti, išlankstyti, sumeistrauti. Tik taip užsidirbi 20 minučių pramogų“, – šeimos taisykles, kurių turi laikytis visi keturi vaikai, aiškina Jelena.
Jų šeimoje savo kompiuterį turi tik vyriausias sūnus – penkiolikmetis Danielius. Ir jam kompiuteris nenukrito iš dangaus. Prieš prasidedant vasarai Danielius su tėčiu susitarė, kad jei jis susiras oficialų darbą, prie kiekvieno uždirbto euro tėtis pridės antrą savo.
Nepiktnaudžiauja telefoniniais žaidimais ir dešimtmečiai Astijus bei Aronas. Tačiau, paruošę pamokas, vaikai gali kiek tinkami žaisti lego žaidimus, nes tai, anot Mitkų, lavina vaikų fantaziją, loginį mąstymą.
Nuo pirmųjų dienų vaikai buvo pratinami nevartoti žodžio „noriu“. Yra žodis „ar galiu“, ir tai ne tik žodžių žaismas. Vaikai nori nenori susimąsto, ko jie nusipelnę ir jaučia pasididžiavimą, kai pelnytai, už gerus darbus gauna dovanų.
„To mokosi ir mažutė, ir Aroniukas“, – meiliai globotinius vadina Jelena.
Mitkai sako, kad niekada nesigailėję, jog priėmė tokį atsakingą sprendimą. Atvirkščiai, širdyje dabar taip ramu ir gera, kai žinai, kad padėjai dviem likimo nuskriaustiems vaikams iš naujo rasti meilę, namus.
Augustinas ir Jelena tiki, kad padės jiems tapti gerais žmonėmis.
Vaikai ir patys labai stengiasi būti geri. Pas juos nėra kokių nors kaprizų. Yra tik noras patikti ir įtikti, kad tik gautų mūsų dėmesio, apkabinimų. Išeiti iš namų nepasakius, kur ir nepaaiškinus, kada grįši, praktiškai neįmanoma. Jie tebejaučia baimę likti be namų.
„Kai parduotuvėje mus su Adriana užkalbino moteris ir paklausė, ar ji eisianti su ja, buvo tokia baisi mergaitės reakcija, tiek ašarų... Jie daug kam tebėra labai jautrūs ir pasitikėjimo įgyja vos po kruopelytę“, – sako globėjai.
Antras Kalėdas kartu su išaugusia Mitkų šeima bus ir seneliai, iš pradžių su nerimu žiūrėję į vaikų apsisprendimą, o dabar pamilę globotinius kaip savus anūkus.
„Gyvenimas labai greitai bėga ir taip norisi suspėti per jį padaryti ką nors gero. Manome, kad mes spėjome“, – sakė sutuoktiniai.
Asmeninio albumo nuotr.
ŠEIMA: Nuo praėjusių metų pavasario padidėjusią šeimą Augustinas ir Jelena Mitkai vadina pačia geriausia dovana jiems visiems.
DŽIAUGSMAS: Jelenos Mitkuvienės džiaugsmas – penkiametė Adriana.
POMĖGIAI: Visi trys Mitkų šeimos berniukai sportuoja, mėgsta kartu būti gamtoje.
NUMYLĖTINĖ: Penkiametė Adriana – Mitkų šeimos numylėtinė.
Sauliaus JUŠKEVIČIAUS nuotr.
PADĖKA: Savivaldybės padėkos raštą už nepriekaištingai vykdomas globėjų pareigas globėjams skirtame renginyje atsiėmė Augustinas Mitkus.