Vagystė, padegimas, nelaimė?

Vagystė, padegimas, nelaimė?

Vagystė, padegimas, nelaimė?

Nuo sausio 26-osios, kai kilo didžiulis gaisras Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje, praėjo beveik mėnuo. Gaisre žuvo vertingiausios Šiaulių vyskupijos sakralinio meno vertybės, kurių kaina gali siekti ne vieną milijoną litų. Teisėsauga tiria tik turto sunaikinimą dėl neatsargumo. Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė kelia daug neatsakytų klausimų. Nelaimė tai ar nusikaltimas?

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Tiria tik neatsargumą

Šiaulių apygardos prokuratūros atstovo spaudai Martyno Povilaičio teigimu, ikiteisminis tyrimas dėl Tytuvėnų gaisro atliekamas tik pagal  baudžiamojo kodekso 188 straipsnį „Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo“.

Pagal šį straipsnį yra baudžiama viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos viršininko Kęstučio Glazausko teigimu, kol kas ugniagesiai neturi galutinių išvadų. Ekspertizei yra išvežti medienos, rastos gaisravietėje, pavyzdžiai.

Nelaimė ar nusikaltimas?

To klausėme Kultūros paveldo departamento (KPD) – oficialaus civilinio ieškovo šioje byloje – direktorės Dianos Varnaitės.

„Kai kilo gaisras buvo keliama vien tik aplaidumo, restauracijos broko versija. Šlietis vien tik prie aplaidumo, eilinio nerūpestingumo man asmeniškai pasirodė skubota, žinant, kokios tai meno vertybės ir kokia jų vertė, – sakė D. Varnaitė. – Signalizacija nepajungta. Kodėl? Kodėl statybos buvo priimtos ir padėti parašai, jeigu signalizacija nepajungta? Būtina tirti visas versijas, kurios susijusios ir su kriminaliniu nusikaltimu“.

Ji iki šiol neturi galutinio sąrašo vertybių, kurios buvo suvežtos į Tytuvėnuose veikusį muziejų, nors dar gaisro dieną buvo tikinama, kad sąrašai yra ir netrukus bus pateikti. „Įvairių minčių tai kelia“, – sako D. Varnaitė.

Kasė  ne  tik ekspertai?

„Šiaulių kraštui“ kalbantis su Tytuvėnų vienuolyne veikusio muziejaus gide – vadybininke Rūta Krenciene, ji yra prisipažinusi, kad pati kasė iš nuodėgulių sudegusių vertybių likučius.

Kodėl gaisravietėje kasinėjo ir ne ekspertai?

D. Varnaitei tai taip pat pasirodė labai keista. „Teisėsaugos institucijos turėjo nuo pat pirmos sekundės, kai tik atvyko į gaisrą, užtikrinti tinkamą apsaugą, kad galimi įkalčiai, įrodymai būtų apsaugoti. Nes kiekvienas fragmentas, kuris išliko gaisravietėje, gali tapti nepamainomu įkalčiu ir informacija tiriant bylą“, – sakė D. Varnaitė.

Nuodėguliai lede ir policijoje

Kol kas D. Varnaitės teigimu, gaisravietė, kur buvo muziejus, nėra pilnai ištirta, nes buvo užlieta vandeniu ir sušalo į ledą, esą teks laukti, kol atšils.

„Fragmentai, kuriuos išrinko iš gaisravietės, dabar yra saugomi policijoje, kaip galimi įkalčiai. Yra atliekama preliminari vaizdinė jų identifikacija. Tai tik tikimybė, kad yra to paties daikto fragmentai, nes reikia atlikti cheminius tyrimus, ar rastų fragmentų lydiniai iš to paties metalo, kaip buvę kūriniai“, – sakė D. Varnaitė.

Gaisravietę teks sijoti, kad būtų surasti smulkiausi meno kūrinių fragmentai, brangieji akmenys.

Blizgėjo klastotės?

„Šiaulių kraštui“ viena tytuvėniškė užsiminė, kad ją dar iki gaisro nustebino meno vertybių blizgėjimas, lyg jos būtų naujos, o ne XVI ar XVII amžiaus.

D. Varnaitės teigimu, tyrėjų turi būti klausiam – ar sudegė originalai, ar galimos klastotės?

KPD duomenimis, kol kas rasti tik 27-ių eksponuotų vertybių fragmentai. Negalutiniais duomenimis, iš viso muziejuje buvo eksponuota beveik 60 meno vertybių. Meno vertybių, kurios susidėjo iš kelių dalių, kiekviena dalis buvo laikoma atskira meno vertybe.

Vežiojo savivaldybės automobiliu

D. Varnaitę stebina tai, kad Tytuvėnuose buvusių meno vertybių perdavimo – priėmimo aktai susideda vos iš kelių žodžių. Vertybės neaprašytos detaliai.

„Sapiegų parodai panašios vertės kūrinius iš Lenkijos vežė su ginkluota apsauga, o čia vežiojo su Kelmės savivaldybės lengvuoju automobiliu. Kas gali būti garantuotas, kad atvežė nuo punkto A iki punkto B? Jokios informacijos apie pervežimą, tikrinimą – nėra“, – stebėjosi D. Varnaitė.

Išvežti į užsienį – paprasta

D. Varnaitės teigimu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, žymiai supaprastėjo antikvarinių daiktų išvežimas iš Lietuvos. Iki tol kiekvienam antikvariniams daiktui išvežti iš Lietuvos reikėjo leidimo. Dabar, pasak D. Varnaitės, leidimų reikia tik ypatingos vertės daiktams.

Ar Tytuvėnuose saugoti daiktai gali būti vertingi tiek, kad juos ištraukti į rinką ne dabar, o, pavyzdžiui, po keliasdešimt ar keliolikos metų, apsimokėtų?

„Neabejoju. Antikvarinių daiktų kaina tik kyla“, – sakė D. Varnaitė.

Lengvatos „juodiesiems darbams“

„Kolekcininkai labai siekia liberalizuoti ir taip jau liberalius mūsų įstatymus dėl meno vertybių. Tie įstatymai nuolat yra paprastinami“, – pabrėžė D. Varnaitė.

Ji prisiminė, kad prieš kelis mėnesius buvo siekiama, ne be kolekcininkų įtakos iš Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo išbraukti antikvarinių daiktų prekybos kontrolę. Ją vykdo KPD, kuris turi teisę vykdyti kontroliuoti prekybą antikvarinėse parduotuvėse, aukcionuose.

„Visame pasaulyje prekyba meno vertybėmis, antikvariniais kūriniais yra susijusi su juodaisiais dalykais ir ji klesti. Tai tarptautinis verslas“, – sakė D. Varnaitė.

Bažnytiniai muziejai – saviveikla

Sudegusios vertybės – Lietuvos katalikų bažnyčios nuosavybė, saugoma valstybės.

D. Varnaitės teigimu, tebuvo tik iškaba, kad Tytuvėnuose yra sakralinio meno muziejus. Jokio juridinio pagrindo vadintis muziejumi, išskyrus vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretą, nėra.

„Tikros muziejininkystės su eksponatų apskaita, pasirodo, nėra. Tytuvėnų atvejis atskleidė ir daugiau tokių atvejų. Pavyzdžiui, Pažaislio vienuolyno ansamblyje taip pat nėra tikro muziejaus, nors yra ekspozicija su muziejinėmis vertybėmis ir retais liturginiais reikmenimis“, – sakė D. Varnaitė.

Ji tai įvardijo, kaip bendrą valstybės problemą, kai bažnytinių vertybių eksponavimas yra „paliktas saviveiklai“ ir kontrolės mechanizmo jiems nėra.

Žmonės pranešė apie vardadienį

D. Varnaitė sakė sulaukianti tytuvėniškių skambučių apie įvairius įtarimus, susijusius su gaisru. Pranešta, kad sausio 26-oji – Rimantinės, o Tytuvėnų klebono vardas – Rimantas. Tikinta, kad išvakarėse kaip tik ir buvo minėtas klebono Rimanto Žaromskio vardadienis. O klebonas gyvena vienuolyne, nuo kurio ir prasidėjo gaisras.

Ar šventė klebonas savo vardadienį išvakarėse – sausio 25–ąją, paklausėme tiesiai paties klebono.

„O reikėjo? Nešvenčiu tokių švenčių!“, – tikino klebonas R. Žaromskis.

KLAUSIMAI: Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė kelia daug klausimų, ar gaisras – aplaidumas, ar nusikaltimas.

Jono TAMULIO nuotr.

TAURĖ: Taurė iš Užvenčio Šv. Marijos Magdalietės bažnyčios iki gaisro ir preliminariai identifikuoti fragmentai po gaisro. Auksuotas sidabras. Jonas Kristupas Bankas (?) Lietuva, 1756 metai.

RELIKVIJORIUS: Relikvijorius iš Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios iki gaisro ir preliminariai identifikuoti fragmentai po gaisro. Šv. Martininjono Relikvijorius, Vilnius (?) XVII amžiaus IV ketvirtis. Taisytas 1711 metais nežinomo Mintaujos auksakalio. Sidabras.

MONSTRANCIJA: Monstrancija iš Joniškio bažnyčios ir preliminariai identifikuoti fragmentai po gaisro. Prancūzija arba Lenkija. XVIII amžiaus pabaiga. Vario lydinys, baltas metalas, stiklas, krištolas.

RELIKVIJORIUS: Šv. Kryžiaus relikvijorius iš Šiaulėnų Šv. Onos bažnyčios ir preliminariai identifikuoti fragmentai po gaisro. Mykolo Neviadomskio dirbtuvės (?) Lietuva, XIX amžiaus pabaiga. Žalvaris.

KPD nuotraukos

Paveldo specialistai tikrina Šiaulių apskrities bažnyčias

Kadangi Tytuvėnų vienuolyno gaisre nukentėjo vertybės, suvežtos iš 13 Šiaulių apskrities bažnyčių, jose šią savaitę pradėjo lankytis paveldo specialistai, tikrinantys, ar sakralinės relikvijos buvo perduotos vienuolyne buvusiam muziejui.

Asmenų, leidusių į Tytuvėnų muziejų išvežti retas sakralines relikvijas, kurios sudegė gaisre, gali laukti baudos, nes, anot paveldosaugininkų, dvasininkai apie meno kūrinių pergabenimą turėjo informuoti.

Paveldosaugininkai tikrinimus ketina užbaigti artimiausią savaitę. Tačiau nurimti nežada ir tikina, kad jų vizito vėliau sulauks visos Šiaulių apskrities bažnyčios, nes norima įsitikinti, ar šventovėse vertybės saugomos tinkamai.

Baudos gali laukti ir kunigų, leidusių į Tytuvėnus išvežti meno kūrinius.

ELTA