Naujausios
Užsienio dailininkai ne menu gyvi
Šeštadienio vakarą dešimtąjį tarptautinį festivalį „Šiaulių Monmartro respublika“ uždarė jo plenere dalyvavusių 18-os menininkų darbų paroda. Autoriai iš Baltarusijos ir Latvijos „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad iš kūrybos jie nepragyvena, tačiau studijuoti norinčių jaunų menininkų jų šalyse nemažėja.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Europos ir Minsko galerijų kainos skiriasi
Pirmą kartą festivalio plenere dalyvavusi viešnia iš Grodno (Baltarusijos) Viktorija Iljina buvo sužavėta kultūrinės programos: „Šis pleneras būtent tuo skiriasi nuo daugelio kitų, kuriuose man tenka dalyvauti Baltarusijoje. Jau šešerius metus rengiamas tarptautinis pleneras „Grodnas – kelių sankryža“. Tačiau jo metu menininkai dvi savaites dirba sodyboje, gamtos prieglobstyje. O Šiauliuose vyko ir koncertai, ir ekskursijų ne vieną turėjome.“
Dailės mokykloje Grodne mokytoja dirbanti Viktorija pasakoja, kad jos aliejinės tapybos darbų galima rasti ir Druskininkų, ir Minsko, net Lenkijos galerijose. „Nepajutau krizės: jei gerai pasidarbuoju, pati esu patenkinta savo darbais, juos anksčiau ar vėliau kažkas nuperka“, – tikina pašnekovė.
Kūryba nėra pagrindinis dailininkės pragyvenimo šaltinis, o tik kuklus ir malonus kartkartėmis jos biudžetą papildantis priedas: „2–3 mėnesiai – nieko, o paskui – dangaus dovana. Tačiau ir ta dangaus dovana ne tokia didelė pinigine prasme: ne paslaptis, kad Europos ir Minsko galerijose parduodamų kūrinių kainos skiriasi.“
Bijo naujų mokesčių
Liepojos dailininku prisistatantis, Rygos dailės akademijos Piešimo katedros profesorius Rolands Gross į Šiaulių plenerą su menininke žmona atvyksta trečią kartą. Tiesa, ji šįkart skubiai turėjo grįžti namo prižiūrėti anūkų.
Latvijoje menininkų darbai galerijose nėra graibstomi, tačiau kūrinių kainas R. Gross vadino „europinėmis": „Praėjo prieš dešimtmetį buvęs turtingų japonų bumas, kai latvių autorių darbai, grubiai tariant, buvo perkami už kavos puodelį.“
Galerijų Rygoje, jo skaičiavimais, nesumažėjo, tačiau jos laikosi daugiausia prekiaudamos ne naujų, o senosios kartos autorių darbais. R. Gross žodžiais, iš meno pragyvenančių kūrėjų Latvijoje šiuo metu nėra daug. Kokie darbai perkamiausi? „Žinau vieną portretistą realistą, kuriam tikrai netrūksta užsakymų“, – atsakė kūrėjas.
R. Gross pasakojo, kad meninkus šiemet nemaloniai nustebino Latvijoje priimtas įstatymas dėl būtino meno kūrinių deklaravimo: „Tai reiškia, kad kasmet pildydamas deklaraciją, aš privalau nurodyti visus savo turimus meno kūrinius, įskaitant mano paties, ir juos įvertinti. Kol kas jie nėra apmokestinami, tačiau pritariu dabar pas mus vyraujančiai nuomonei, kad nauja deklaravimo tvarka netrukus atneš naujų mokesčių.“
Norinčių studijuoti dailę nemažėja
Skaičiuodamas studijuoti dailę norinčius jaunus žmones, Rygos dailės akademijos profesorius minėjo, kad jų daugėja. „Šiemet Dailės katedroje konkursas siekė 50 pretendentų į 8 vietas. Į dizaino, reklamos specialybes konkursai – didžiausi“, – pasakojo.
Kad norinčių studijuoti dailę jaunuolių nemažėja, kolegai pritarė ir jau šeštąjį kartą Šiauliuose viešintys Aldis Klavinš ir Andris Millers, dėstantys Liepojos universiteto Humanitariniame ir dailės mokslų fakultete. „Kadangi mūsų universitete humanitariniai ir dailės mokslai dėstomi viename fakultete, studentai gali keisti studijų kryptį. Pavyzdžiui, šiemet keturi filosofai rašė baigiamuosius bakalauro darbus iš meno. Stojančiųjų konkursai taip pat nemaži, nes suvažiuoja jaunuoliai iš visos Latvijos,“ – sakė A. Millers.
Liepojos universitete, kitaip nei Rygos dailės akademijoje, yra ne tik valstybės finansuojamos, bet ir mokamos studijos. „Jos – nepigios, pripažįsta abu dėstytojai, – o studentams dar ir įvairių papildomų medžiagų reikia. Tačiau ir tai jų neatbaido. Jei tėvai neišgali sumokėti, jaunuoliai ima banko paskolas.“
Paklausti, ar parduoda savo darbus dėstytojai nusišypsojo: „Šiuo metu mums dailė – hobis, darbas – universitete.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
MOKYTOJA: Grodno dailės mokykloje mokytojaujanti dailininkė Viktorija Iljina apgailestauja, kad ir pati, ir kolegos nebesulaukia valstybinių užsakymų: „Anksčiau dar darbų užsakydavo muziejai, dabar iš jų – visiška tyla.“
PROFESORIUS: Rygos akademijos profesorius Rolands Gross sako, kad negali rodyti pavyzdžio studentams pats nepiešdamas. Todėl periodiškai rengia parodas, jo darbų galima įsigyti. „Tačiau niekada negyvenau iš meno ir nesistengiau įtikti meno pirkėjams. Aš daugiausia piešiu žmonių figūras, jūros ar gėlių vaizduoti nepradėsiu,“ – žada autorius.
KOLEGOS: „Nežinau, kaip dailininkai gali išgyventi, nedirbdami mokytojais ar dėstytojais“, – gražiai lietuviškai stebisi pleneruose Palangoje eilę metų dalyvavęs ir ten lietuvių kalbos pramokęs Aldis Klavinš (priekyje) iš Liepojos. „Rygoje savo darbus parduoti lengviau“, – mano jo kolega iš Liepojos universiteto Andris Millers.