Už parko lankymą moka iš geranoriškumo

„Biržiečių žodžio“ nuotr.
Biržų regioninio parko bilietas lankytojams neprivalomas. O ir surinktas lėšas direkcija negali naudoti pasikliaudama savo nuožiūra.
Regioniniai parkai tampa traukos objektais, todėl ir už lankymąsi juose tenka susimokėti perkant lankytojo bilietą. Kai kurie parkai tokių pajamų gauna daugiau, kiti mažiau. Biržų regionis parkas kol kas lėšas renka lėtai, nes bilietas neprivalomas.

Lankytojo bilietas ir prekeiviams?

Ne paslaptis, kad keliautojai pasirengę atverti pinigines. Kas papuošalų, kas rūbų, kas tiesiog grožintis gamta norėtų suvalgyti ledų ar išgerti kavos. Džiugu, kad Biržuose atsiranda šiuos poreikius įgyvendinančių prekiautojų. Širvėnos seniūnas Saulius Eigirdas pasakojo, kad šiemet leidimų prekiauti išdavė kaip niekada daug. Net 14, kai tuo metu praeitais metais buvo išduoti tik 4.

Vienas prekiautojų šalia Kirkilų apžvalgos bokšto, maloniai dalinosi rūpesčiais ir džiaugsmais. Tačiau išgirdome keistą dalyką. Kad nepaisant mokesčių, kuriuos prekeiviai privalo susimokėti, leidimų prekiauti maisto produktais, prekeiviai turi įsigyti Regioninio parko lankytojo bilietą. Keistai skamba, kai žmogus turi pirkti bilietą vietai, kur yra jo darbo vieta. Mėnesiui leidimas prekiauti kainuoja 20 eurų, ir visos lėšos keliauja į savivaldybės biudžetą.

Mokestis neprivalomas

Biržų regioninio parko direkcijos direktorius Kęstutis Baronas tikino, jog bilietų pirkti neverčia. – Taip, mūsų darbuotojai ir aš pats lankomės regioninio parko teritorijoje esančiuose lankytinose vietose ir lankytojams siūlome nusipirkti vienkartinį valstybinio parko lankytojo bilietą. Šis bilietas nėra skirtas tik bokštui lankyti, bet ir parkui. Mes negalime versti pirkti bilieto, nes tai yra savanoriškas dalykas. Taip pat mes už šiuos surinktus pinigus negalime nei apmokėti darbo užmokesčių, nei pirkti elementarių pirštinių. Mes galime tik pasitvarkyti ar kažką pastatyti lankytojams. Kalbant apie prekeivius. Jie juk taip pat yra parko teritorijoje, todėl prekeiviai taip pat gali sumokėti šį mokestį. Aš esu prieš prekiavimą tokiose vietose. Juk čia ne turgus. Čia regioninis parkas. Reikia grožėtis gamta, klausytis paukščių ir panašiai. Žmonės čia vyksta, nes gražu, o ne apsipirkti, – sakė direktorius. Pasak jo, prekeiviai galėtų būti supratingesni, kažką duoti regioniniam parkui, ne tik naudotis juo kaip pelną traukiančia vieta. Galbūt nusipjauti žolę kur nori prekiauti, o ne tik statyti palapines ant jau nupjautos žolės. – Juk nebūtina prekiauti tik prie pat Kirkilų bokšto, galima tai daryti ir kiek toliau. Galų gale, mes siekiame, kad prekeiviai, kurių reikia žmonių poreikiams tenkinti tokioje vietoje, būtų įsikūrę gražiose prekiavietėse, kurios papuoštų regioninį parką. Nes dabar mūsų prekybininkai tikrai nepuošia nei bokšto, nei aplinkos, – sakė Kęstutis Baronas.

Kitų parkų patirtis

Pasidomėjome praktika Anykščių regioniniame parke, kurio direktorius Kęstutis Šerepka atrodė nustebęs. – Ne, mes nei prekiaujam, nei siūlom prekeiviams pirkti lankytojų bilietus, nes tikriausiai, logiška, nes jie nėra lankytojai, sakė direktorius. Plačiau apie tvarką prekiauti šalia daug kam žinomo Anykščių lajų tako pasakojo, Nataša Kliuvienė, Anykščių rajono savivaldybės Viešujų pirkimo ir turto skyriaus specialistė, kuri sakė, kad prekyba šioje vietoje lauko kavinių savininkams kainuoja 3000 eurų 6 mėnesiams. Vėl gi lyginant su Biržais yra daugybė skirtumų. Mūsų krašto prekybininkams užtenka pasistatyti palapinę ar tiesiog stalą ir prekiauti. Anykščių rajono savivaldybės atstovė pasakojo, jog šalia lajų tako yra kitokie reikalavimai, čia turi būti įrengtos specialios prekiavietės, kurios turi atitikti tam tikrus reikalavimas.

Surinkta suma negausi

Biržų regioninio parko direkcija iš lankytojo bilietų per 2019 metus surinko 625 eurus. Nuo šių metų sausio 1-osios iki rugpjūčio 24 dienos Biržų RPD surinko 296 eurus. Parduoti 8 bilietai po 5 eurus, 211 vnt. po 1 eurą, 45 lankytojai pasinaudojo galimybe bilietą pirkti SMS trumpąja žinute.