Naujausios
Universitetui ieškoma galvos
Šiaulių universiteto naujoji taryba pradės darbą pirmadienį. Laukiama jos sprendimų dėl rektoriaus rinkimų. Prieš metus minėtos potencialių pretendentų pavardės „iš išorės“, dabar – iš universiteto profesorių, ragavusių rektoriaus duonos. Kokio rektoriaus reikia? Baudėjo, su gerais ryšiais ar laukiančio stebuklo?
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Vienintelis apsisprendęs
Universiteto bendruomenėje vardijamos galimų pretendentų pavardės: laikinojo rektoriaus profesoriaus Donato Jurgaičio ir dviejų buvusių rektorių senato pirmininko profesoriaus Vinco Lauručio bei profesoriaus Vido Lauruškos.
D. Jurgaitis, kurį akademinė bendruomenė išrinko savo atstovu į naująją tarybą, „Šiaulių kraštui“ neneigė sprendžiantis kandidatuoti į rektorius.
„Eidamas į tarybos rinkimus, gavau nemažą bendruomenės pasitikėjimą. Tai man sufleruoja, kad galėčiau kandidatuoti, – sakė D. Jurgaitis. – Tokios galimybės neatmetu.“
Pats mano, jog rektorius turėtų būti „ne bendruomenės vadovas, o lyderis“.
V. Laurutis „Šiaulių kraštui“ teigė dar negalįs atsakyti, ar pretenduos vėl tapti rektoriumi. Žiūrės, kokie reikalavimai bus keliami, kas bandys kandidatuoti.
Jis prognozuoja, jog rinkimai vyks liepos viduryje. Taryba iš pradžių turi priimti rektoriaus rinkimų nuostatus, juos turi peržiūrėti ir senatas.
V. Lauruška taip pat linkęs palaukti, kol taryba paskelbs rektoriaus rinkimus.
„Kol kas noriu susilaikyti nuo atsakymo, – sako buvęs rektorius. – Galvoti visada galima, tik ponas Dievas iš mūsų planų kartais juokiasi. Galutinio sprendimo nėra.“
Scenarijai – pagal G. Mažeikį
Prieš metus vardytos galimų pretendentų iš išorės į rektorius pavardės: profesoriaus Gintauto Mažeikio, politologo Lauro Bielinio, filosofo Arvydo Juozaičio. Visi tokią galimybę tada paneigė.
G. Mažeikis, pats iš ŠU išėjęs, bet gerai žinantis universiteto situaciją, tuomet „Šiaulių kraštui“ dėstė tris galimus rektoriaus „scenarijus“.
1. Rektorius – ne baudėjas, toks, kuris turi gerų ryšių Seime, Vyriausybėje, ministerijose ir gali daryti įtaką. 2. Rektorius – baudėjas, kuris ryžtųsi skausmingoms reformoms, universitetą sumažintų „iki gyvo kūno“. 3. Rektorius – jokių ypatingų veiksmų nesiimantis, laukiantis stebuklo.
Scenarijai – pagal ŠU profesorius
Kokį scenarijų rinktųsi šiandien minimi pretendentai?
V. Lauruška teigia, jog „rektorius turi būti griežtas ir teisingas“. Studentų mažėja ir mažės, o konkurencija tarp aukštųjų mokyklų tik didėja. Universitetai konkuruoja ir su kolegijomis.
V. Lauručio nuomone, rektoriaus balsas turi būti girdimas šalyje.
„Aš kviesčiau tarybą ieškoti naujų žmonių, veržlių, žinomų šalyje, – sakė V. Laurutis. – Kurie galėtų užeiti ir pas Prezidentę, ir Seimo pirmininkę, ir ministrą. Manau, tokių Lietuvoje yra daug, bet problema juos prikalbinti.“
Profesoriaus įsitikinimu, universiteto ateitis daug priklausys nuo naujai svarstomo Mokslo ir studijų įstatymo, kuris keis aukštojo mokslo politiką, finansavimo kriterijus. Akcentuojamas specialistų rengimas pagal valstybės užsakymus, verslo poreikius.
„Mes nesame silpni, bet šiek tiek palūžę, – mano V. Laurutis. – Problemos atėjo iš išorės – iš aukštojo mokslo politikos, ir politiniai sprendimai dabar yra svarbiau, nei mūsų vidinės pastangos. Kandidatų reikia ieškoti iš išorės. Nesakau, kad nėra vidinių problemų. Bet vien mažinimasis, traukimasis – ne išeitis.“
Scenarijus jau vykdo
Laikinasis rektorius D. Jurgaitis teigia, jog jam jau teko būti „baudėju“ – sumažinti 92 darbuotojų etatai.
Tai, kad talentingi profesoriai, dėstytojai patys išvažiuoja į kitus universitetus, kuriuose tampa ir katedrų vedėjais, prodekanais ar net prorektoriais, vertina filosofiškai. Esą galima tik pasidžiaugti, kad jų „geros istorijos“ prasidėjo Šiaulių universitete.
„Mano komandai teko užmegzti ryšius su Seimu, Vyriausybe, verslu – ko ypač trūko ir ką reikia plėtoti, – teigia D. Jurgaitis. – Bendradarbiavimo sutartis turime su dviem užsienio universitetais, trečią rengiamės pasirašyti, dėl ketvirtos derinamės.“
Pabrėžia, jog ir studentų nuomonė apie studijų sąlygas yra pakankamai gera. Pagal šį rodiklį ŠU reitingas yra antras tarp šalies universitetų.
Neneigia, jog universiteto struktūra dar nėra pati efektyviausia.
„Bet jeigu ir tris fakultetus padarytume, nuo to studentų nei sumažės, nei padaugės, – mano laikinasis rektorius. – Reikia eiti į kokybę, į mokslo veiklą, o susitraukti tiek, kiek reikia, ir ieškoti naujų nišų.“
„Šiaulių kraštui“ savo įžvalgas išsakė ir naujosios ŠU tarybos nariai, išrinkti iš išorės.
Ne plūduriuoti – plaukti
Sigitas Besagirskas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius:
– Šiaulių universiteto dabar stipriu nepavadinsi, bet potencialo turi. Pagrindinis iššūkis – apsispręsti, ar universitetas turi būti regioninis, ar specializuotas, ar klasikinis, bet su tam tikra specializacija.
Turi turėti savo kelią ir nevirti tik savo sultyse. Dabar bando išlikti, bet kai tik plūduriuoji, tai ir nežinai, į kurį krantą plaukti. Rektorius vienas negalės kalnų nuversti – naivu to tikėtis. Tai ir tarybos, ir senato, ir visos bendruomenės problema.
Tikiuosi, kad taryba nebus tik „arbatėlės“ klubas.
Per tarybos rinkimus nustebino, kad tikėtasi, jog iš Vilniaus atvažiavę „geriau žino, ką daryti“, kad pati bendruomenė yra lyg ir šalia.
Reitinguotis tarp 500 geriausiųjų
Rimvydas Vaštakas, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Regionų departamento direktorius:
– Šiaulių universitetas labai reikalingas regionui, bet gali tapti reikšmingu plačiau. Juolab, kad veikia nuotolinio ugdymo sistema.
Kad universitetas galėtų reitinguotis tarp 500 geriausiųjų pasaulio universitetų – to reikia siekti.
Rektorius, kuris bus išrinktas, turi dirbti kartu su taryba, senatu, valstybės institucijomis. Strategija ir taktika, jų įgyvendimo priemonės turi būti bendro tarimosi rezultatas. Rektoriaus vykdomoji funkcija labai reikšminga įgyvendinant sutartus tikslus.
Neatsiejamas nuo regiono ateities
Vidmantas Japertas, Šiaulių prekybos, pramonės, amatų rūmų prezidentas:
– Nuo Šiaulių universiteto veiklos labai priklauso regiono ateitis, turi generuoti ir regiono plėtros idėjas. Bet nemanau, kad jam reikėtų kabinti regioninio universiteto etiketę. Čia yra aukšto lygio mokslininkų, kurie turi vardą ir Lietuvoje, ir už Lietuvos ribų.
Vienareikšmiai esu įsitikinęs, kad rektorius yra ašis, ant kurios turi suktis universiteto gyvenimas.
Universitetas yra išsikėlęs šūkį „Viskas vyksta čia“. Ar tai ne iliuzija? Gal geriau šūkis: „Niekas čia be mūsų nevyksta“.
Be studentų nėra universiteto
Ramūnas Karbauskis, verslininkas, mecenatas:
– Šiauliams universitetas gyvybiškai būtinas, be jo miestas uždustų. Jis turi tapti viso kultūrinio gyvenimo flagmanu ir diktuoti jo kryptis.
Vaikai turėtų būti pratinami ateiti į universitetą. Turint tokią biblioteką nedirbti su vaikais – apsileidimas. Tai – neinvestavimas į ateitį. Reikia, kad jų vizijose universitetas atsirastų nuo mažens. Kai 11–12 klasėje agituojami – įspūdžio jau nedaro.
Įrodyti, kad universitetas yra geresnis kvalifikacijos prasme, labai sunku – dėstytojai dabar važiuoja per kelis universitetus. Tai rodykime, ką turime geriausio – biblioteką, draugišką aplinką, į žmogiškus dalykus pirmiausia atsiremčiau.
Žvilgsnis iš vidaus – mokslas nėra regioninis
ŠU dėstytojas Nerijus Brazauskas, „Šiaulių krašto“ redkolegijos narys:
– Rektorius turėtų būti akademiko ir vadybininko lydinys. Suderinti mokslo veiklą ir tai, ko prašo rinka. Turėti ne tik aiškią universiteto raidos strategiją. Įvertinti esamą situaciją ir Lietuvos mokslo situaciją. Žinoti Europos ir pasaulio raidos tendencijas, nes turime konkuruoti ne tik Lietuvoje.
Kaip dėstytojas tikiuosi, kad bus baigta administracijos reforma, aiškiai paskirstytos pareigybės ir atsakomybė.
Iššūkis būtų stiprinti akademinį mokslą. Inicijuoti „nutekėjusių protų“ susigrąžinimą. Kad ateitų geriausieji mokslininkai, kurie čia dirbo ar norėtų dirbti. Taip ir studentų pritrauktume, ir kurtume konkurencingą mokslą.
Aiškiai reikia apsispręsti, ar Šiaulių universitetas yra regioninis, ar universitetas – regione?
Mano supratimu, jis yra tik regione. Regionine korta nemojuočiau, nes konkuruoti turime visos Lietuvos mastu.
O mokslas yra arba jo nėra. Jis negali būti regioninis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ARGUMENTAS: Laikinasis rektorius Donatas Jurgaitis bandytų laimę rektoriaus rinkimuose: akademinės bendruomenės pasitikėjimas, parodytas jam per tarybos rinkimus, „sufleruoja“ tokią galimybę.
Jono TAMULIO nuotr.
SVARSTYMAI: Senato pirmininkas Vincas Laurutis dar negali atsakyti, ar kandidatuos: „Gal taryba ras naujų jaunesnių veidų.“
NUOSTATA: Buvęs rektorius Vidas Lauruška į tą pačią upę gal bris, gal ne: „Galvoti visada galima“.