Pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Aukštaitijos regiono vadovė Julita Kundelienė sako, kad pastaruosius dvejus metus apsidraudusių ūkininkų skaičius padidėjo maždaug du kartus. Matydami orų išdaigas, Biržų rajono ūkininkai pradėjo draustis gerokai aktyviau.
Už žalas išmokėta 200 tūkst. eurų
„Jeigu anksčiau ūkininkai mąstydavo – pirmiausia pasėsiu, palauksiu, kol sudygs, ir tada matysiu, ar drausti pasėlius, tai dabar jau tokių klausimų nebekyla. Pernai ryškiai matėme, kad žemdirbiai draudžia ne išdygusius augalus, o savo pasėlių planą. Ir dėl tokio pasikeitusio savo elgesio tik laimi, nes, pavyzdžiui, lauką užplaka liūtis, ir jam jau galioja draudimo apsauga. Taip žemdirbiai apsisaugo nuo ankstyvųjų rizikų“, – Aukštaitijos regione pastebi J. Kundelienė.
Pasak jos, Aukštaitijos regione pernai aktyviausiai draudėsi ne tik Pakruojo, Pasvalio, bet ir Biržų rajono žemdirbiai. Biržų krašte 58 ūkiai apdraudė 14 441,46 ha pasėlių. Daugiausia apdraustų kultūrų – javų – 9800 ha, rapsų – 3500 ha, serbentų – 30 ha. Visa draudimo suma buvo 16,93 mln. eurų, o išmokos siekė net 200 tūkst. eurų.
Didesnė rizika
Aukštaitijos regiono atstovė J. Kundelienė atkreipė dėmesį, kad nuostolingumas pernai Biržų rajone buvo gerokai didesnis nei šalies vidurkis: ankštinių kultūrų – 158 proc., vasarinių miežių – 185 proc., vasarinių kvietrugių – 239 proc., vasarinių kviečių – 168 proc.
„Biržų rajone dominavo vasaros rizikos: kruša, audra, liūtis. Taip pat ir užplakimai. Dėl to visada rekomenduoju ūkininkams drausti dar savo sėjos planą, kuomet pasėjus, po liūties užplakami pasėliai ir tai vertinama kaip žala. Apdrausti pasėlius anksti papildomai nekainuoja“,- kalbėjo J. Kundelienė.
Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com/