Ugniagesiai įspėja apie pavojus, deginant seną žolę

BŽ nuotr.
Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Nerijus Gudas sako, kad pernai rajone ugniagesiai net 21 kartą vyko gesinti pievų, ražienų, netinkamai deginamų laužų.
„Tik nutirpus sniegui ir šiltėjant pavasario orams, prasideda pernykštės žolės deginimas. Tai padaro didelių nuostolių gamtai ir žmonių turtui“,- sako Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Nerijus Gudas.

Žūsta gyvūnai ir žolės padegėjai

N. Gudas teigė, kad pernai ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti net 21 gaisro atvirose teritorijose. Degė pievos, ražienos ir neatsargiai kūrenami laužai.

Specialistas priminė, kad deginamose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, maži gyvūnai, perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus.

„Liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Aitrūs dūmai apsvaigina ir žmogus praranda sąmonę, o parkritęs ant žemės, užsidegus drabužiams, stipriai apdega ir miršta“,- pažymėjo N. Gudas. Jo žodžiais, Biržų rajone kol kas apsieita be aukų.

„Kartais žolę degina vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams dabar pats laikas priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą“,- sakė N. Gudas.

Gresia piniginės baudos

Primenama gyventojams nedeginti pernykštės žolės, laužų ant sausos žolės arba netoli jos. O kūrenant laužus, laikytis saugaus atstumo nuo pastatų. „Pastebėjus kilusį gaisrą, prašome imtis priemonių gesinti ugnį, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti, užplakant liepsną medžių šakomis arba užtrypiant ją kojomis. Šiuos gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba žemėmis, smėliu. Jeigu matote, kad gaisro nepavyks užgesinti patiems, nedelsiant kvieskite ugniagesius telefonu 112“,- paaiškino N. Gudas.

Jis įspėjo, kad už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, gresia nuo 30 iki 300 eurų bauda. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą – nuo 50 iki 350 eurų bauda.

Tikrins pievas

N. Gudas atkreipė dėmesį, kad žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams, kurie, pastebėję savo žemėje kilusį gaisrą, nesiima priemonių jam užgesinti, taip pat gresia atsakomybė – nuo 30 iki 170 eurų bauda.

Siekdami išaiškinti žolės degintojus, Biržų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai kovo – balandžio mėnesiais vykdo prevencinius reidus atvirose teritorijose. „Pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą, kurią vertina aplinkosaugininkai. Be to, Nacionalinė mokėjimo agentūra už išdegintus plotus gali nemokėti ūkininkams išmokų“,- įspėjo N. Gudas.