Naujausios
Tytuvėnuose sudegusios vertybės išliko knygoje
Sekmadienį Joniškio bažnyčioje pristatyta pirmoji knyga apie Šiaulių vyskupijos Joniškio dekanato sakralinę dailę ir istoriją. Pristatyme mokslininkai apdairiai nutylėjo, kad tik šiame leidinyje išliko dvi neįkainojamos vertybės – Šv. Martinjono relikvijorius ir monstrancija, sudegę Tytuvėnų (Kelmės rajonas) muziejuje, kuris net nebuvo tikras muziejus.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Išlikusios svarbiausios vertybės
Kalbėdamas apie reikšmingiausias išlikusias Joniškio dekanato sakralines vertybes, knygos bendraautoris humanitarinių mokslų daktaras Liudas Jovaiša paminėjo Joniškio Švč. Mergelės Marijos Dangun ėmimo bažnyčios šoniniuose altoriuose kabančius XVII amžiuje tapytą Šv. Martinjono paveikslą ir XX amžiaus pradžios kraštiečio dailininko Adomo Varno Angelo sargo paveikslą.
Abu jie reikšmingi menine estetine ir istorine prasme. Angelo sargo paveikslas, nors tapytas palyginti neseniai, yra meniškai vertingas darbas. Šv. Martinjono paveikslas su metalo aptaisais – originalas, išlikęs nuo XVII amžiaus. Paveikslai liudija šios parapijos pamaldumą Angelams sargams ir Šv. Martinjono kultą.
Išgyvenę grobimų laikus sudegė gaisre
Knygos pristatyme, kuriame dalyvavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, mokslininkai apdairiai nutylėjo apie kitas dvi Joniškio bažnyčios bei viso dekanato vertybes – Šv. Martinjono relikvijorių ir monstranciją – sudegusias garsiajame Tytuvėnų gaisre.
Šios relikvijos, kaip ir dauguma eksponatų iš kitų parapijų, buvo išvežti į Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejų, kuris net nebuvo tikras muziejus.
Knygos pristatymas vyko bažnyčioje pertraukoje tarp dviejų mišių. Laiko klausimams nepalikta. „Šiaulių kraštas“ apie aukščiau minėtų relikvijų vertę ir netektį pasiteiravo šias vertybes tyrinėjusios knygos bendraautorės, humanitarinių mokslų daktarės Dalios Vasiliūnienės.
Mokslininkė sakė negalinti pinigais įvertinti to, kas neįkainojama. D. Vasiliūnienė, perfrazuodama garsų rašytoją ir semiotiką Umberto Eco, pastebėjo, kad šiuolaikiniai darbai yra kaip blusos prieš prarastas vertybes.
Pasak jos, sudegusi monstranija – aukščiausios prabos XVIII amžiaus meistrų darbas. Šv. Martinjono relikvijorius – turi istorinę vertę, liudija apie šiame krašte įsigalėjusį kultą.
D. Vasiliūnienė pastebėjo, kad šios vertybės išgyveno keletą amžių – karų, grobimų laikus, o pradingo amžiams dabar.
Jos kolegė humanitarinių mokslų daktarė Skirmantė Smilingytė–Žeimienė pridūrė, kad minėti kūriniai buvo įmelsti, per amžius liesti žmonių rankų. To neatkursi.
Auksakalystės pavyzdžiai
Šv. Martinjono relikvijorius – skrynelės formos, sarkofago tipo brandaus baroko stiliaus XVII amžiaus sidabrinis Vilniaus meistrų kūrinys. Nuo XVIII amžiaus vidurio jis buvo vienintelė šv. Martinjono kaulų saugykla, kurioje esančios relikvijos būdavo pagerbiamos pabučiavimu.
Skrynelės paviršius dekoruotas lankstaus piešinio raštais: aguonų, vynuogių, granatų ir kitų gamtos gėrybių motyvais. Iš kitų Lietuvos bažnyčių relikvijorių šis išsiskyrė savo forma. Dažniau būta kryžiaus, monstrancijos, obelisko, dėžės–vitrinos formų.
Vario lydinio, sidabro, stiklo ir gal krištolo kūrinys – saulės tipo monstrancija, pagaminta XVIII amžiuje, spėjama, Prancūzijoje arba Lenkijoje – klasicizmo auksakalystės meno pavyzdys. Kūrinys puoštas vynuogienojų, perliukų, kviečių motyvų vainikais, karūna.
300 meno objektų
Humanitarinių mokslų daktaras Liudas Jovaiša papasakojo, kad knygos „Lietuvos sakralinė dailė“ II tomo „Šiaulių vyskupija“ 1 dalį „Joniškio dekanatas“ sudarys trys atskiros knygos. Kol kas išleista pirmoji, kurioje abėcėlės tvarka pagal vietovardžius nagrinėjama Gasčiūnų ir Joniškio bažnyčių, Balkaičių, Ivoškių, Jakiškių, Jauneikių koplyčių istorija, sakralinė dailė ir architektūra.
Knygoje pateikta apie 300 meno objektų – sakralinių pastatų, bažnytinės įrangos elementų, paveikslų, skulptūrų, altorių, liturginių indų, rūbų, apeiginių reikmenų, varpų, antkapinių paminklų. Kiekvienas kūrinys pristatomas metrika, iliustracine medžiaga ir straipsniu.
Vienas svarbiausių vyskupijos bažnytinių centrų
Joniškio parapija nuo įkūrimo XVI amžiuje buvo vienas svarbiausių Žemaičių vyskupijos bažnytinių centrų. Gerai aprūpinta Joniškio klebono vieta iki pat XX amžiaus buvo geidžiama aukštesnių dvasininkų. Parapijos bažnyčia išsiskyrė turtingai išpuoštu interjeru ir gausiu liturginių reikmenų rinkiniu.
Joniškio bažnyčia, tyrinėtojų teigimu, dydžiu ir dekoro gausa yra įsidėmėtinas istorizmo architektūros pavyzdys.
Knygos bendraautorė humanitarinių mokslų daktarė Dalia Vasiliūnienė „Šiaulių kraštui“ sakė susidariusi įspūdį, kad dekanatas kadaise buvęs turtingas, tačiau vėlesniais laikais „nuteriotas“.
Joniškio dekantas pasirinktas pirmasis
Leidinio apie Joniškio dekanato pirmąją knygą parengė grupė mokslininkų: dr. Dalia Vasiliūnienė, dr. Skirmantė Smilingytė–Žeimienė, dr. Darius Baronas, dr. Liudas Jovaiša, dr. Gražina Marija Martinaitienė, dr. Regimanta Stankevičienė, docentė dr. Irena Vaišvilaitė. Knygą apipavidalino jauna kraštietė dailininkė Skaistė Ašmenavičiūtė.
Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai nuo 1996 metų leidžia tęstinį veikalą „Lietuvos sakralinė dailė“, kurio I tomo septynios knygos buvo skirtos Vilkaviškio vyskupijos bažnyčių menui. 2009 metais medžiaga pradėta rinkti Šiaulių vyskupijoje ir pirmasis pasirinktas Joniškio dekanatas.
Autorės nuotr.
KNYGA: Šiaulių vyskupijoje Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslininkai tyrinėti bažnyčių meną pradėjo nuo Joniškio dekanato, kuriam ir skirta ši knyga.
VERTĖ: Humanitarinių mokslų daktarė Dalia Vasiliūnienė (kairėje) sakė, kad sudegusių vertybių pinigais neįmanoma įkainoti, o jos kolegė humanitarinių mokslų daktarė Skirmantė Smilingytė–Žeimienė pridūrė, kad minėti kūriniai buvo įmelsti, per amžius liesti žmonių rankų.
VERTYBĖ: Joniškio bažnyčią tebepuošia vertybė – šv. Martinjono paveikslas su metalo aptaisais – originalas, išlikęs nuo XVII amžiaus.
Nuotraukos iš knygos „Šiaulių vyskupija. Joniškio dekanatas“
MONSTRANCIJA: Gaisre pražuvusi monstrancija, pagaminta XVIII amžiuje – klasicizmo auksakalystės meno pavyzdys.
RELIKVIJORIUS: Į Tytuvėnus buvo išgabentas iš šis šv. Martinjono relikvijorius – skrynelės formos, sarkofago tipo brandaus baroko stiliaus XVII amžiaus sidabrinis Vilniaus meistrų kūrinys.