Naujausios
Tytuvėnuose nebuvo nei muziejaus, nei tvarkos
„Šaraškino kontora, o ne Piligrimų centras“, – nesulaikė emocijų vienas aukštas pareigūnas po gaisro Tytuvėnų vienuolyne ir bažnyčioje. Aiškėja, kad nuodėguliais virtusios vertybės buvo suvežtos be paveldosaugininkų leidimo. Iki šiol neaišku, kas sudegė. Vertybes atsivežęs muziejus, pasirodo, buvo nelegalus. Tytuvėniškiai įskaudinti ir neaukoja Piligrimų centrui, nes nepasitiki jo vadovu.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Eksponuota be leidimo
Kultūros paveldo registre įrašytoms vertybėms pervežti iš vietos į vietą reikalingas Kultūros paveldo departamento leidimas.
„Kiek pavyko suskaičiuoti, 17 iš Tytuvėnuose eksponuotų meno vertybių buvo įrašytos į vertybių registrą. Bet joms nebuvo gautas departamento leidimas pervežti į kitą vietą“, – „Šiaulių kraštą“ informavo Kultūros paveldo departamento vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene Jolanta Miškinytė.
Jos teigimu, visos vertybės buvo išvežtos į Tytuvėnus tik pagal perdavimo – priėmimo aktus, bet inventorizacijos dokumentų, kad galėtumei paimti ir tiksliai pažiūrėti, kas buvo priimta ir perduota – iki šiol niekas nepateikė.
Kokia bus atsakomybė už vertybių pervežimą be leidimo?
„Vyksta tyrimas. Teisėsaugininkai turi pasakyti, kas čia kaltas ir kaip bausti“, – sakė J. Miškinytė.
Nebuvo muziejaus
Kultūros ministerijos Informacinės visuomenės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Kaznauskaitė „Šiaulių kraštui“ teigė, jog ministerija nebuvo informuota apie tai, kad Tytuvėnuose buvo įsteigtas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus. „Mes net nežinojome, kad jis egzistuoja“, – sakė J. Kaznauskaitė.
Oficialiai įsteigtam ir užregistruotam muziejui keliami labai aukšti apsaugos ir kiti reikalavimai.
Šiuo atveju Tytuvėnų piligrimų centre nebuvo jokio muziejaus, o veikė tik viešoji įstaiga, galinti vykdyti ir muziejinę veiklą.
Piligrimų centro steigėjai yra trys – Kelmės rajono savivaldybė, Tytuvėnų parapija ir Šiaulių vyskupija.
Vertybės neapdraustos
Suvežtos į Tytuvėnus neįkainojamos vertybės nebuvo apdraustos. Apdrausti buvo tik pastatai. Tai patvirtino vienuolyno pastatą draudusios bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Marketingo skyriaus vadovas Vidas Gudonis.
Kodėl? Apdraudžiant vertybes būtų aiškiai žinomas ir tikslus meno vertybių skaičius, ir jų vertė. Būtų reikalinga ir rimta apsauga, o ne vietinė signalizacija.
Nežino tikslaus vertybių skaičiaus
Kol kas tiksliai neatsakyta į klausimą, kiek iš viso Tytuvėnuose buvo eksponuojama vertybių ir kiek jų pražuvo. Iš pradžių sakyta, kad pražuvo apie 30 vertybių.
„Kiek pavyko atkapstyti, Tytuvėnų piligrimų centre buvo eksponuojamos 59 meno vertybės. Bet jų gali būti ir daugiau, nes dar tebetikrinama“, – sakė Kultūros paveldo departamento atstovė J. Miškinytė.
Gal tikslų skaičių žino Tytuvėnų piligrimų centro Sakralinio meno muziejaus vadovė Rūta Krencienė?
„Yra dokumentai pas klebonus, iš kurių bažnyčių aš pasiėmiau vertybes. Tokie patys priėmimo – perdavimo aktai yra pas mane. Aš dirbau viskuo – muziejaus vadybininke, vadove, gide, valytoja, informacijos teikėja už minimalų atlyginimą, galbūt ir nebuvo pedantiškai sutvarkyti visi dokumentai, bet jie yra“, – teigė R. Krencienė.
Kodėl taip ilgai nepaskelbiamas tikslus pražuvusių vertybių skaičius?
„Kadangi kai kurie eksponatai yra sudaryti iš kelių dalių, visos tos dalys turi savo registracijos numerius, todėl kaip skaičiuosi – ar tai vienas daiktas ar keli. Pavyzdžiui, buvo toks Šventos Onos apkaustas, kuris sudarytas iš kelių karūnų, kelių lakštų. Visi tie lakštai ir kiekviena karūna atskirai turi savo atskirą numerį“, – sakė muziejumi vadinamai įstaigai vadovavusi R. Krencienė.
„Liepė ir dariau“
„Man liepė padaryti tą parodą, aš dariau. Vyskupo Eugenijaus Bartulio dekretu įsteigtas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus. Vyskupo įsakymą, kad galiu rinkti eksponatus, gavau. Aš – mažas žmogus“, – sakė R. Krencienė.
Jos teigimu, mašiną eksponatams parsivežti skolindavosi iš Kelmės rajono savivaldybės. Apvažiavo aplinkinius rajonus ir surinko viską, kas bažnyčiose buvo vertingiausia.
„Nors ne visi klebonai geranoriškai norėjo duoti eksponatus“, – sakė R. Krencienė. – Labiausiai nukentėjo Šiaulėnų bažnyčia“.
Iš šios bažnyčios buvo paimta daugiausiai eksponatų – monstrancijų, relikvijorių, gotikinė taurė.
R. Krencienės teigimu, tarp Tytuvėnuose eksponuotų vertybių nebuvo nė vieno auksinio daikto. Tik paauksuoti, sidabriniai ar vario lydiniai.
„Išsilydė labai brangi Šiaulėnų parapijos Antano Poliūtos monstrancija. Sudegė vienintelė Lietuvoje kryžiaus formos monstrancija, priklausiusi taip pat Šiaulėnų bažnyčiai. Jos buvo iš vario lydinių. Gotikinių taurių Lietuvoje dar turima, bet Šiaulėnų parapija jos neteko“, – vardijo brangenybes R. Krencienė.
„Tai, ką pavyko surinkti į mūsų parodą, nebuvo gėda net prieš Vilniaus muziejus, bet dabar yra baisi gėda. Pražudėme viską“, – apgailestavo moteris.
Skubos darbas?
R. Krencienė nedrįsta pagalvoti, kad muziejus buvo specialiai padegtas vagystės pėdsakams paslėpti. Ji sakė pati po gaisro kasusi ir radusi metalo lydinių. Ji turi kitą versiją: „Skubos darbas. Per daug dideliais tempais vyko vienuolyno rekonstrukcijos darbai. Buvo daug visokios gudrios technikos, bet kokie mes dideli specialistai išmanyti tą techniką?“.
Kur buvo raktai?
Neaiškumų kyla ir dėl raktų nuo vadinamojo muziejaus. Aiškėja, kad vienas raktų komplektas buvo pas jo vadovę R. Krencienę, o kitas – jos kabinete.
„Šiaulių kraštas“ rašė, kad degančio muziejaus duris norėta išstumti petimi, bet nepavyko – durys per tvirtos.
„Man Piligrimų centro vadovas Pranas Jurkaitis paskambino tik 6.45 valandą. Juk ir policija, ir ugniagesiai žino, kur aš gyvenu. Iki mano namo nuo vienuolyno mašina važiuoti – trys minutės kelio. Visi žinojo, kad muziejus – vienintelė patalpa visame vienuolyno pastate medinėmis lubomis. Visur kitur vienuolyne viskas išnešta, net vandeniu nesulieta, o didžiausios vertybės negelbėtos. Kodėl?“, – klausė R. Krencienė.
Nutarė nedaryti durų
Laikinai einantis Piligrimų centro direktoriaus pareigas P. Jurkaitis „Šiaulių kraštui“ teigė gaisre atsidūręs 4.16 valandą. Kodėl raktų nuo muziejaus neieškota ir muziejaus vadovei R. Krencienei pranešta apie gaisrą tik po pustrečios valandos?
„Ugniagesiai mums uždraudė atidaryti degančio muziejaus duris, kad nesudegintume viso vienuolyno įleidę deguonies. Darbuotojas įraudusias nuo gaisro muziejaus duris nupurškė angliarūgštine puta, kad nesprogtų ir ugnies liežuviai nepultų į visą antrą aukštą. Taip išgelbėjom visą vienuolyną“, – tvirtino P. Jurkaitis.
Vienuolyną išgelbėjo, o brangiausių vertybių net nebandyta gelbėti?
„Viskas Dievo valioje“, – mano P. Jurkaitis.
Nepasitiki Piligrimų centro vadovu
„Pasižiūrėkite, kur ir kuo tas žmogus dirbo, tada paaiškės, kodėl juo nepasitikima ir kodėl žmonės nusisuko nuo Tytuvėnų vienuolyno pastato ir nenori jo remti. Žmonės aukoja tik bažnyčiai, bet ne Piligrimų centrui“, – sakė Tytuvėnų bendruomenės nariai.
P. Jurkaitį žmonės prisimena dirbus danų kiaulių bendrovėje „Saerimner“ Aplinkos skyriaus vedėju. Jam dirbant 2007 metų rugsėjį srutomis buvo užteršti Vengrės ir Gryžuvos upeliai. Tarša tada viršijo 116 kartų leistiną normą ir upeliais tekėjo nebe vanduo, bet srutos. O P. Jurkaitis viešai tikino, kad jam nesmirda.
Po šios ekologinės avarijos UAB „Saerimner“ Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas P. Jurkaitis buvo nubaustas 300 litų bauda „dėl pareigos aplinkai saugoti nevykdymo“. Po avarijos P. Jurkaitis išėjo iš darbo.
Partinis užnugaris
Ne vienas tytuvėniškis „Šiaulių kraštui“ tvirtino, kad P. Jurkaitis, turėdamas agronomo ir ekologo diplomus, atėjo vadovauti kultūros įstaigai su dabartinio Kelmės savivaldybės administracijos direktoriaus Zenono Mačerniaus pagalba.
Juos sieja ir partinė priklausomybė, ir asmeniniai ryšiai. P. Jurkaitis ir Z. Mačernius yra socialdemokratai.
„Pri čiom čia?“, – paklaustas apie partinę ir asmeninę draugystę klausimu atsakė socialdemokratas Z. Mačernius.
Žmonių pozicija
Tytuvėnų gyventojai neslėpė, kad žmonės savo nuomonę apie gaisrą ir kaltininkus parodė ir per vyskupo Eugenijaus Bartulio sekmadienį aukotas Tytuvėnų bažnyčioje mišias.
„Taip, visi suolai buvo užsėsti, bet stovinčių nebuvo. Nors paprastai per iškilmingas mišias žmonės netelpa net stovėti, būna stovinčių ir lauke. O dabar žmonės įsižeidę. Net į vyskupo mišias nėjo“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Tytuvėnų gyventojai.
GAISRAS: Vienuolyno stogas, kur buvo įsikūręs ir sakralinio meno muziejus, sausio 26–ąją nudegė visiškai. Sudegė ir ten buvęs vadinamasis muziejus su vertybėmis.
PASITIKĖJIMAS: Laikinai einančiu Tytuvėnų piligrimų centro direktoriaus pareigas Pranu Jurkaičiu tytuvėniškiai nepasitiki nei dėl jo praeities, nei dėl politinio užnugario.
VERTYBĖ: Šventos Onos apkaustas iš vario lydinio, eksponuotas neregistruotame muziejuje, pražuvo gaisre.
VADOVĖ: Tytuvėnų sakralinio meno muziejaus vadovė Rūta Krencienė sakė įsakymą rinkti meno vertybes gavusi iš Šiaulių vyskupo.
NUODĖGULIAI: Neregistruotame muziejuje daug nuodėgulių, bet gaisre nesudegė čia tvyrojusi netvarka.
Giedriaus BARANAUSKO, Alvydo JANUŠEVIČIAUS nuotr.