Naujausios
Tytuvėnų baroko ansamblis — visos Europos vertybė
Tytuvėnų bažnyčios ir bernardinų vienuolyno ansamblis — vienas iš vertingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje.
1614 metais LDK vėliavininkas, Žemaičių žemės teisėjas Andrius Valavičius pasirašė fundacijos aktą, pakviesdamas bernardinų vienuolius į Tytuvėnus.
Bažnyčios ir vienuolyno namų statyba pradedama 1618 metais. Vienuolyno gyvenamasis namas greičiausiai buvo baigtas statyti 1633 metais. Tai — vėlyvojo renesanso architektūros statinys.
1635 metais baigta Tytuvėnų bernardinų vienuolyno bažnyčia konsekruota Angelų Švč. Mergelės Marijos titulu.
XVII amžiaus pabaigoje gvardijono Jeronimo Franickio rūpesčiu už suaukotas lėšas pastatyti vargonai. Tai — seniausi autentiški veikiantys vargonai Žemaitijoje.
Itin gausiomis tapytomis kompozicijomis bažnyčia ir vienuolynas buvo papuošti XVIII pirmojoje pusėje. Ant sienų ir skliautų tapyta bernardiniška simbolika, su vienuolijos istorija susiję siužetai, šventųjų ir kankinių vaizdai, Jėzaus Kristaus Kančios kelio siužetai.
1771— 1780 metais prieš bažnyčią pastatomos arkadinės galerijos, kuriose įrengiamos Kryžiaus kelio stotys.
Po 1863 metų sukilimo caro valdžiai uždarius vienuolyną, ansamblis nyko. Sovietmečiu, užmūrijus duris į bažnyčią, vienuolyne buvo įsikūrusios įvairios rajono įstaigos, veikė žemės ūkio technikumas, mokyklos bendrabutis.
Pernai baigtas įgyvendinti projektas „Tytuvėnų Bernardinų vienuolyno ansamblio pritaikymas turizmo reikmėms“. Devynių milijonų litų finansinę paramą suteikė 2007— 2013 metų Europos Sąjungos struktūriniai fondai, 140 tūkstančių litų skyrė Kelmės rajono savivaldybė, vienas milijonas litų skirtas iš valstybės biudžeto.
Tytuvėnų bernardinų vienuolyne atidarytas Šiaulių vyskupijos bažnytinio paveldo muziejus, kuriame saugoti patys vertingiausi Šiaulių vyskupijos liturginiai reikmenys (monstrancijos, relikvijoriai, kryžiai, žvakidės, liturginiai rūbai).Tarp jų — Šiaulėnų bažnyčiai priklausiusi kryžiaus formos monstrancija (XVI amžius), taurė (XVI amžiaus pabaiga), Telšių vyskupijai priklausiusi taurė, kurios fundatorius — Andrius Valavičius (apie 1570— 1614), iš Pašvitinio bažnyčios pasiskolinta Vokietijos meistro Franco Antono Lango monstrancija (XVII pabaiga— XVIII pradžia).
Muziejuje saugoti XIX amžiaus pabaigos— XX amžiaus pradžios liturginių rūbai, priklausę Tytuvėnų bažnyčiai.
Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis įtrauktas į Jono Pauliaus II piligrimų kelią.
ANSAMBLIS: Tytuvėnų bažnyčios (pašventintos 1635 metais) dvibokštis fasadas su prieangiu pristatytas 1735 metais. Ddešinėje — Kryžiaus kelio stočių galerija su 25 tapytomis ir 14 gipsinių horeljefinių kompozicijų, sukurta 1771— 1778 metais. Kairėje — 1775— 1778 metais šventoriaus centre pastatyta Kristaus laiptų koplyčia.
ALTORIUS: Tytuvėnų Mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje yra devyni altoriai. Presbiterijos centre — ištaigingas didysis Švč. Dievo Motinos altorius, užbaigtas 1778 metais.
UNIKALUMAS: Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis — vienas garsiausių baroko paminklų ne tik Lietuvoje, bet ir šiaurės rytų Europoje.
ARCHYVAS: Tytuvėnų bažnytiniame archyve išliko senosios vizitacijos, registrų knygos, korespondencija. Vizitacijų knygoje — Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus antspaudas ir parašas. Korespondenciją, archyvą, redakcijos žiniomis, per gaisrą pavyko išsaugoti.
VARGONAI: Tytuvėnų bernardinų vienuolyno bažnyčioje yra unikalūs, vieni vertingiausių Lietuvoje barokiniai vargonai, kuriuos 1789 metais, manoma, sukūrė žymusis Vilniaus vargonų meistras Nicolausas Jantzonas. Iki šių dienų beveik autentiškas išliko visas instrumentas.
Jono TAMULIO nuotr.
PAVEIKSLAS: XVII amžiaus Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčios centrinis paveikslas „Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu“ — vienas gražiausių ir vertingiausių iš Lietuvoje esančių Dievo Motinos atvaizdų. 2006 metais Prano Gudyno muziejinių vertybių restauravimo centre jis buvo restauruotas. Paveikslo gaisras nenuniokojo — iš bažnyčios jis saugiai išneštas. tytuvenu madona
Linos PETRAUSKIENĖS (ELTA) nuotr.