Naujausios
Tuštėjantys mokyklų pastatai brangiai kainuoja
„Neužpildytose mokyklose švietimui skiriamos lėšos iškeliauja per kaminą“, – skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas, atlikęs tyrimą apie švietimo finansavimo spragas. Tarp 60 savivaldybių Šiauliai užima 21 vietą pagal didžiausią mokiniui tenkantį ugdymo įstaigos plotą. Jam išlaikyti skiriama daugiau pinigų nei Vilniuje, Klaipėdoje ar Panevėžyje. Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė situacijos nedramatizuoja.
Simona KVEDERYTĖ
simona.k@skrastas.lt
Vienam mokiniui – 16,9 kvadratinio metro
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) atliko tyrimą „Švietimo finansavimo spragos: pinigų galima sutaupyti pertvarkius mokyklas“.
Instituto duomenimis, Šiauliai tarp 60 savivaldybių užima 21 vietą pagal didžiausią ugdymo įstaigų plotą, tenkantį vienam mokiniui. 2014 metais jis siekė 16,9 kvadratinio metro ir viršijo šalies vidurkį – 14 kvadratinių metrų.
„Dėl didelių mokyklų plotų, lėšų joms išlaikyti tenka skirti daugiau. Šiauliuose pastebimi ir netolygumai Savivaldybės viduje – vienam mokiniui tenkantis bendras plotas tarp skirtingų mokyklų skiriasi daugiau nei 20 kartų“, – pranešime spaudai cituojama LLRI analitikė Aistė Čepukaitė. Instituto duomenimis, skirtingose miesto mokyklose mažiausiai vienam mokiniui teko 5,4 kvdratinio metro ploto, daugiausiai – 130,3 kvdratinio metro.
Kaune vienam mokiniui tenka 12,1 kvadratinio metro, Klaipėdoje – 11,9, Panevėžyje – 11,5, Vilniuje – 11,3 kvadratinio metro.
Apskrityje didesnis bendras mokyklų plotas tenka Pakruojo rajonui – 17,8 kvadratinio metro. Šiaulių rajono savivaldybėje vienam mokiniui tenka toks pat plotas kaip ir mieste – 16,9.
Savivaldybės pinigai – per kaminą
Šiauliuose vienam moksleiviui išlaikyti 2014 metais skirtas 1 641 euras. Iš jų aplinkai išlaikyti Savivaldybė atriekė 349 eurus. Likusi suma – Švietimo ir mokslo ministerijos mokinio krepšelio lėšos, skiriamos ugdymo reikmėms.
Šiauliuose vienam vaikui tenkanti suma viršijo Klaipėdos, Panevėžio ir Vilniaus miesto savivaldybių vidurkį. Mažiausiai moksleiviui išlaikyti lėšų išleidžiama sostinėje – 1 523 eurai.
„Mūsų skaičiavimai rodo, kad atsisakius nereikalingos infrastruktūros, daug daugiau lėšų būtų galima skirti ugdymo reikmėms, vadovėliams, kvalifikacijai kelti, galbūt net algoms“, – sakė A. Čepukaitė. Taip kai kuriose savivaldybėse galėtų būti sutaupyta iki 3 milijonų eurų per metus, visos šalies mastu – net 20 milijonų eurų.
„Šiauliai atrodo visai gražiai“
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos V. Damskienės teigimu, instituto duomenys tikslūs tik dėl 2014 metais vienam mokiniui išleistų Savivaldybės ir valstybės lėšų.
„Simono Daukanto gimnazija, teikdama duomenis, įvėlė klaidą. Parašė, kad bendras ugdymo įstaigos plotas – 61 000 kvadratinių metrų, iš tikrųjų jis yra apie 6 000 kvadratinių metrų. Pranešėme instituto specialistams, bet jie turbūt neištaisė klaidos. Mūsų skaičiavimais, mokiniui teko ne 17, o apie 14 kvadratinių metrų ploto. Skirtumai tarp mokyklų plotų skiriasi ne 20, o galbūt apie 3 kartus“, – komentavo V. Damskienė.
Jos teigimu, „Šiauliai pagal pinigus, skiriamus vienam mokiniui, atrodo visai gražiai, situacija nebloga“.
Ar Savivaldybė mokyklų patalpoms išlaikyti skiria ne per daug lėšų? Ar pastatai efektyviai panaudojami? V. Damskienė sako, kad kiekvienoje mokykloje situacija skirtinga.
Pavyzdžiui, 2015 metais Stasio Šalkauskio gimnazijos mokiniui teko 8,9, Didždvario gimnazijos – 9,3, o „Saulėtekio“ gimnazijai – 18,3 kvadratinio metro. Daugiausia ploto turi „Santarvės“ gimnazija – vienas mokinys ugdomas 27,5 kvadratinio metro plote.
Planai – vienas baigėsi, kito nėra
Švietimo skyriaus vedėja sakė, kad miesto Savivaldybės taryba yra patvirtinusi Bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką 2012–2015 metais bendrąjį planą.
Jame numatytas siekis – mažinti vienam mokiniui progimnazijose tenkantį plotą iki 9 kvadratinių metrų, o gimnazijose – iki 11 kvadratinių metrų. Taip pat savivaldybė siekė, kad progimnazijose mokytųsi 380 mokinių, gimnazijose – 450 mokinių.
„Dabar vienur mokinių yra per daug, kitur visai mažai. Srautus bandome kontroliuoti nustatydami galimą komplektuoti klasių skaičių. Pavyzdžiui, kelerius metus gimnazijose negali būti daugiau nei 5 pirmosios gimnazijos klasės. Dėl to vadovai pyksta. Jie nori, kad pas juos, o ne kitur, mokiniai eitų“, – sakė V. Damskienė.
Miesto bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos laikotarpis baigėsi pernai. Dabar ketinama analizuoti mokyklų situacijas. Tada spręs, rengti naują planą ar ne.
„Gal reikės gimnazijų ar progimnazijų skaičių pamažinti. Tada mokiniai pasiskirstys į likusias ir jose padidės mokinių skaičius. Gal kitas mokyklas reikės perkelti į kitas patalpas arba sujungti, nes tokioms mažoms progimnazijoms kaip Kudirkos, Zoknių, „Rasos“, Ragainės, bus sunku išsilaikyti. Po kelerių metų lėšų pritrūkti gali ir gimnazijoms, dabar komplektuojančioms tik po tris pirmąsias klases“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PLANAS: Šiaulių savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Violeta Damskienė sako, kad ateityje teks uždaryti ar sujungti dalį mokyklų – tada jose mokinių skaičius būtų vienodas, nebereikėtų išlaikyti pustuščių patalpų.