Naujausios
EUROPOS KRYŽKELĖJE (2)
Trupanti Vaiguva
Kelmės rajonas. Vaiguva. Rugsėjį čia Vlado Šimkaus vidurinė mokykla nebeformuos vienuoliktos klasės. Mokyklai neleista siekti gimnazijos statuso, nes nėra nė poros šimtų mokinių. Miestelyje ir visoje seniūnijoje sparčiai mažėja gyventojų, ypač jaunų. 29 aplink miestelį esantys seniūnijos kaimai – jau nebegyvenami, virto ariama žeme. Bet miestelio ramybę atrado čia būstą perkantys vokiečiai.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Buvo valsčiaus centras
Penktadienio popietė Vaiguvoje visiškai rami. Gatvelės tuščios. Tik į porą čia dar išgyvenančių parduotuvių ateina vienas kitas žmogus.
Ketvirtadieniais čia judriau. Miestelio centre įsikuria dėvėtų drabužių turgelis. Iš Užvenčio turgaus grįždami užsuka maistu ir kapų gėlėmis prekiaujantys verslininkai.
Vieni iš seniausių Vaiguvos gyventojų Stefanija ir Kazimieras Šalčiai prisimena visai kitokį miestelį. Žymiai gyvesnį, pilną žmonių. Valsčiaus kontoroje dirbusi Stefanija mena žydų krautuves, didelius susibūrimus. Jos akimis, Vaiguva buvo kaip didelis miestas: „Mes buvome miesčionys. Vaiguva turėjo valsčiaus centro statusą.“
Miestelio senbuvė, medicinos seserimi dirbusi Sniegina Norkienė mena laikus, kai Vaiguvoje buvo senelių, vėliau neįgaliųjų namai, kuriuose reikėjo ir medikių, ir slaugių, ir skalbėjų, ir virėjų. Darbo buvo ir pagalbiniame invalidų namų ūkyje. Be to, veikė pieninė, ambulatorija ir daug kitų darbą suteikiančių įstaigų.
Vaiguvoje buvo labai daug amatininkų: batsiuvių, kalvių, siuvėjų, mezgėjų. Jos tėvelis turėjo vilnų karšyklą.
Dabar kas dešimtas darbingo amžiaus miestelio gyventojas neturi darbo. Nedarbas čia – vienas iš didžiausių rajone. Po keletą darbo vietų yra sukūrę tik pora verslininkų.
Vienas kitas darbuojasi pas ūkininkus. Dar išlikusi mokykla, seniūnija, paštas, biblioteka, kultūros namai, medicinos punktas. Yra pora parduotuvių. Tai ir visos darbo vietos 456 miestelio gyventojams.
Nemažai darbingo amžiaus žmonių važinėja dirbti į Kelmę arba Šiaulius. Savu automobiliu. Autobusai į Vaiguvą retai užsuka.
Pati mažiausia rajono seniūnija lėšų išgyventi iš biudžeto gauna nedaug. Turi devynis socialinius būstus. Visi jie – avarinės būklės.
Investicijos taip pat – minimalios. Iš Europos paramos Vaiguvoje šiuo metu įpusėjęs vandentvarkos projektas. Baigti tvarkyti bendruomenės namai.
Karves pakeičia kailiniai žvėreliai ir avys
Vyresnio amžiaus šeimos į gyvenimą kabinasi augindamos gyvulius, javus ir daržoves, parduodamos pieną ir prieauglį. Dominuoja nedidelis, iki dešimties karvių ūkelis.
Jaunimo tokios perspektyvos nežavi. Tiesa, uogininkyste užsiima ir keletas jaunų žmonių. Tačiau jie gyvena miestuose. Kaime tik jų žemė.
Jaunimas ieško alternatyvų – Egidijus Šimkus pradėjo auginti kailinius žvėrelius. Dar kelios jaunos šeimos veisia avis.
Ir vyresnieji dažnai pakalba, jog reikėtų atsisakyti karvių.
„Reikia žemės ūkio produktų kainų stabilizacijos, – įsitikinęs Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius. – Jeigu jaunimas galėtų prognozuoti savo ateitį, daugelis liktų kaime, nes čia taip pat yra galimybių verstis.“
Vizitinės kortelės
Svarbiausias architektūrinis Vaiguvos akcentas – centre stovinti medinė Šv. Jono krikštytojo bažnyčia, pastatyta 1877 metais, ir medinė septynioliktajame amžiuje pastatyta varpinė.
Tačiau miestelis turi dar vieną šventovę, patatytą atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Nedidelę bažnytėlę namų kieme savo rankomis pasistatė vaiguviškis Pijus Stulginskis, giliai tikintis žmogus, geras šeimos vyras ir tėvas, kai kurių laikomas keistuoliu, kai kurių – darbštuoliu.
Būta ir kitokių miestelio vizitinių kortelių. Tai „latriukai“, kurie spiesdavosi miestelio centre. Situacija pasikeitė. Neliko baro. Parduotuvėse nėra barų ir pilstomo alaus. Be to, seniūnija pati pradėjo spręsti, kam skirti pašalpas, kam jų nereikia. Pašalpų gavėjų sumažėjo beveik perpus.
Kai kurie alkoholio mėgėjai išmirė. Kai kurie ligoti, nebepaeina.
Perpus sumažėjo ir miestelio parduotuvių apyvarta. Didžiausios pajamos būdavo iš alkoholio. R. Cvikienės parduotuvės pardavėja Danutė Janušienė sako, jog dabar nė nejaučia, kada moka pašalpas. Eilė parduotuvėje yra tik vienintelę dieną per metus – prieš Kūčias.
Mokyklai neleista siekti gimnazijos statuso
Rugsėjį 18 Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinės mokyklos vienuoliktokų keliaus į kitų miestų gimnazijas. Mokykla negalėjo formuoti vienuoliktos klasės, nes 2015-ųjų rudenį bus perorganizuota į pagrindinę mokyklą.
Tai ketinta padaryti jau praėjusiais mokslo metais, tačiau mokytojai nusprendė paaukoti po vieną savo atlyginimą, kad užtektų mokinio krepšelio lėšų, ir mokykla išsaugotų vidurinės statusą. Praėjusiais mokslo metais čia mokėsi 164 mokiniai.
Nuo 2015 metų vidurinių mokyklų Lietuvoje neliks. Tik gimnazijos, progimnazijos ir pagrindinės mokyklos.
Kai kurios rajono vidurinės buvo akredituotos kaip gimnazijos. Vaiguviškiams neleista siekti gimnazijos statuso. Ateinančiais mokslo metais ji taps nepilna vidurine mokykla, o dar kitais, kai bus išleidusi šiandieninius abiturientus, pagrindine.
„Koją pakišo pradinės klasės, – paaiškino mokyklos direktorės pavaduotoja Salomėja Aginskienė. – Vyresnėse klasėse dar mokosi po 17–18 vaikų. Tačiau į pradines jau ateina tik po 7–9 mokinius.“
Pedagogės nuomone, panašios perspektyvos laukia ir kitų kaimų gimnazijų. Vaikų katastrofiškai mažėja.
Mirtys dvigubai viršija gimimus
Vaiguvos seniūnas A. Lukošius sako, jog miršta seniūnijoje dvigubai daugiau, negu gimsta. Tiesa, ir mirštančiųjų pastaruoju metu mažėja. Kartais per savaitę bendruomenės namuose pašarvojama po du mirusiuosius, kartais kelis mėnesius – nė vieno.
Ilgaamžių žmonių taip pat mažėja. Miestelis dar mena 111 metų gyvenusią Marijoną Rimeikienę. Daugiau tokių ilgaamžių miestelyje nėra. Nemažai aštuoniasdešimtmečių, devyniasdešimtmečių.
Nepilnamečių vaikų Vaiguvoje ir visoje seniūnijos teritorijoje šiuo metu yra 319.
Baigę mokyklą jauni žmonės išvažiuoja studijuoti, dirbti į didmiesčius arba užsienį. Nėra šeimos, kurios nebūtų palietusi emigracija.
A. Lukošius džiaugiasi, kai prisiregistruoja naujas žmogus. Tačiau toks šventadienis seniūnijoje – retas.
Vaiguvoje gimęs ir augęs seniūnas prisimena laikus, kai seniūnijoje gyveno per du tūkstančius žmonių. 1994-aisiais jų dar buvo 1480. Šiuo metu likę 1030.
Seniūnija kasmet netenka kelių dešimčių gyventojų. Iš 49 seniūnijos kaimų tik pusėje gyvena žmonės. Kituose – ūkininkų ariami laukai.
Seniūnas neprisimena, kad per pastaruosius metus kas nors būtų apsigyvenęs išnykusiame kaime ir suteikęs jam gyvybės.
Neseniai ištuštėjo Kilonys. Mirė paskutinioji kaimo gyventoja.
Šeimos stiprėja
Vaiguvoje likusios šeimos stiprėja, stojasi ant kojų. Prieš dešimtmetį, anot seniūno, skurdo buvo daugiau. Dabar gerėja daugelio šeimų buitinės sąlygos.
Su rizikos šeimomis dirbanti seniūnijos socialinė darbuotoja Rima Graisienė džiaugiasi, jog stiprėja ir šios šeimos: išmoksta tvarkingai leisti pašalpų pinigus, prižiūrėti savo vaikus, tvarkytis, virti valgį. Šiuo metu miestelyje tik trys socialinės rizikos šeimos. Jose auga 10 vaikų. Visoje seniūnijoje – 7 šeimos. Jose auga 19 vaikų.
Kai kurias jau bus galima išbraukti iš socialinės rizikos šeimų sąrašo. Beje, pastaraisiais metais ir šiose šeimose jau negimė kūdikių. Mažiausiajai atžalai – dveji metai.
Vaiguva nedings iš žemėlapio
Seniūnas nenori patikėti, jog Vaiguvos miestelis visiškai nunyks. Ir dėsto argumentus: „Viena kita užsienyje uždarbiaujanti jauna šeima perka tuščias sodybas. Palaipsniui atnaujina. Gal grįš į jas gyventi? Juk Vaiguva – ne koks užkampis. Pro miestelį eina geras asfaltuotas kelias, puiki jo geografinė padėtis: netoli Kelmė, Užventis, Telšiai ir Šiauliai.“
Tai netruko įvertinti ir vokiečiai. Šiuo metu jau net trys gyvena Vaiguvoje.
Į vieno jų namus užsukame. Vyras su žmona, vietos gyventoja, pluša prie remontuojamo namo.
„Vertinu miestelio ramybę“, – lietuviškai sako Andreas. Netrukus prie namų privažiuoja automobilis. Jame Andreas draugas vokietis Engelbertas. Vyrai padeda vienas kitam.
Engelbertas taip pat apsigyveno Vaiguvoje. Čia nusipirko namą. Vokiška pensija Lietuvoje leidžia oriai gyventi.
Gyventojų skaičių miestelyje šiek tiek amortizuoja į užtarnautą poilsį išėję miestiečiai, kurie grįžta į gimtąsias vietas pailsėti nuo didmiesčio triukšmo ir užsiimti malonia veikla. Kai kurie sugrįžta pas tėvus su jais drauge praleisti bent keletą likusių gyvenimo metų.
Autorės nuotr.
BAŽNYČIOS: Vaiguva turi dvi bažnyčias: medinės architektūros paminklą – Šv. Jono Krikštytojo, ir žmogaus dvasingumo paminklą – Pijaus Stulginskio pastatytus Dievo namus.
IŠLIKIMAS: Per dešimtmetį Vaiguvoje sumažėjo 500 gyventojų. Jeigu ir toliau jų taip sparčiai mažės, miestelis nunyks.
VILTYS: Vaiguvos seniūnas Alvydas Lukošius tiki, jog miestelis, kuriame jis gimė ir augo, nenunyks.
PASIKEITIMAI: Renovuota Vaiguvos Vlado Šimkaus vidurinė mokykla po metų taps pagrindine.
ATMINTIS: Vaiguvoje nuo gimimo 1932-aisiais gyvenanti Sniegina Norkienė prisimena, jog jos vaikystėje ir jaunystėje miestelyje gyveno daug žmonių ir virė gyvenimas.
PAVYZDYS: Dievo namus savo kieme pastatęs Pijus Stulginskis rodo darbštumo ir padorumo pavyzdį kaimynams.
PARDUOTUVĖ: R. Cvikienės parduotuvės pardavėja Danutė Janušienė sako, jog pirkėjai dėl plataus prekių asortimento ir nedidelių kainų parduotuvę vadina Vaiguvos „Maxima“.
APYVARTA: Pirkėjas neslepia – pirks vynelio ir cigarečių.
TUŠTĖJIMAS: Vaiguvos miestelyje ne visada nuperka nereikalingus namus. Ypač, jeigu jie brangesni.