Naujausios
Trūko tik kiaulių su karoliukais
Radviliškio rajone, Baisogalos gyvulininkystės institute, surengtoje tarptautinėje konferencijoje įvairių šalių mokslininkai galėjo pasigrožėti nykstančiais ūkiniais gyvūnais: vištinėmis žąsimis, juodgalvėmis avimis, žemaitukais žirgais. Tik įžymiųjų kiaulių su karoliukais parodoje nebuvo – uždrausta demonstruoti dėl afrikinio kiaulių maro.
Laima AGANAUSKIENĖ
alaima@skrastas.lt
Pristatė ir gyvūnus, ir dirbinius
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institute vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Ūkinių gyvūnų genetiniai ištekliai ir jų savybių įvairovė“ mokslininkai iš užsienio dalijosi patirtimi ir žiniomis. Konferencijos dalyviams surengta ir paroda „Nykstantys ūkiniai gyvūnai – praeitis ir dabartis“, kurioje jie galėjo susipažinti su nykstančiomis senosiomis gyvulių ir naminių paukščių veislėmis. Paroda buvo atvira visiems norintiems.
Norintys galėjo įsigyti ir iš vilnos veltų, iš odos sukurtų grožybių, kurių siūlė vietos tautodailininkai ir gražiadarbiai.
Vietoj kiaulių – tik stendai
Tik vienos seniausių veislių Europoje atstovių – Lietuvos vietinių kiaulių su karoliukais po kaklu, šiųmetėje parodoje nebuvo. Praskriejus afrikinio kiaulių maro šmėklai, jų demonstravimas tebėra uždraustas. Baisogaliečiai mokslininkai juokavo, jog geriausiu atveju galėjo į gardą įkelti tokios kiaulės fotonuotrauką su užrašu „Čia turėjau būti aš“.
Lietuvos vietines kiaules nuo visiško išnykimo padėjo išgelbėti prieš du dešimtmečius profesoriaus J. S. Šveisčio organizuotos ekspedicijos. Jų metu buvo surinkti vietinių kiaulių požymių turintys paršeliai ir atkurta minimali šios veislės populiacija.
Ekspedicijose po visą šalį imta ieškoti ir kitų senųjų veislių gyvulių ir paukščių. Pas gyventojus tada buvo rasta ir šėmųjų bei baltnugarių galvijų, šiurkščiavilnių avių.
Žirgai ir žąsys
Parodoje buvo pristatyti lietuvius išgarsinę žemaitukai, Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų veislės žirgai, senojo genotipo Lietuvos žalieji, Lietuvos šėmieji ir Lietuvos baltnugariai galvijai, vietinės šiurkščiavilnės ir Lietuvos juodgalvės avys, vištinės žąsys, Lietuvos skalikai bei įvairių veislių triušiai ir dekoratyviniai paukščiai.
Aptvare gagenančios vištinės žąsys – instituto pasididžiavimas. Jų mokslininkams teko ieškoti net užsienyje. Iš Rusijoje veikusios vandens paukščių kolekcijos baisogaliečiai parsivežė 100 kiaušinių ir taip atkūrė vištinių žąsų populiaciją.
Instituto duomenimis, šiuo metu šalyje auginama vos apie kelis šimtus senojo genotipo vištinių žąsų, tinkančių mėsos, pūkų ir kepenų gamybai. Esą pritaikius mitybą, iš vienos galima gauti maždaug 700 gramų sveriančio delikateso.
Parodoje avis demonstravo viena stambiausių Lietuvos juodgalvių avių augintoja – „Šeduvos avininkystės“ įmonė ir jos direktorius, Lietuvos avių augintojų asociacijos vadovas Juozapas Mikutis.
Lietuvių skalikų augintojų sąjunga pristatė medžioklinę skalikų, kurių šalyje priskaičiuota per 400, veislę.
Daugelį sudomino iš Trakų atvežtos įdomios vištų veislės. Nemažai lankytojų būriavosi prie iš Kinijos kilusių švelniais pūkais apaugusių šilkaplunksnių ir kitų naminių paukščių.
Autorės nuotr.
ŽIRGAI: Parodos lankytojus domino nykstančių veislių arkliai, kurie jau ne kartą buvo ties išnykimo riba.
ŽĄSYS: Vištinės žąsys vertinamos ir dėl to, kad liko jų labai nedaug, ir dėl įspūdingo dydžio delikatesinių kepenėlių.
ŠILKAPLUNKSNĖS: Iš Kinijos kilusios šilkaplunksnės auginamos dėl grožio ir kiaušinių.
AVYS: Avis ir avinus demonstravo „Šeduvos avininkystės“ įmonė.
GAMINIAI: Iš vilnos velti gaminiai – ne tik šilti, bet ir gražūs.
SVEČIAI: Baisogaloje įsikūrusio Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė mokslininkams iš svečių šalių rodė instituto pasididžiavimą – retų nykstančių veislių ūkinius gyvūnus, kuriems ir buvo skirta tarptautinė konferencija.