Naujausios
Lietuvių literatūros ištakas galime susieti su XVI amžiumi, kuomet Renesanso epochos metu pasirodė lietuviškais rašmenimis rašyti didikų, kunigų ir kitų reikšmingų visuomenės veikėjų kūriniai. XVII a., suklestėjus baroko kultūrai, didelę įtaką lietuvių literatūros vystymuisi ir puoselėjimui turėjo jėzuitai. Tuo laikotarpiu pasirodė ir pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Švietimo epochos laikotarpiu lietuvių literatūrą kūrė kunigai, išsilavinę pamokslininkai. XIX a., kartu su romantizmo srove, vystėsi lietuvių poezija, tautiškumo, istorinės tapatybės idėjomis arba realizmo tendencijomis persmelkta proza.
Ir štai tik XX a. pasirodė pirmasis lietuviškas romanas – Vinco Pietario „Algimantas“, kurio pirmos dalys 1904 metais išleistos JAV, kadangi tuo metu buvo įsigaliojęs lietuviškas spaudos draudimas. Po draudimo panaikinimo 1905 m., o ypač – nuo 1918 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjo keletą dešimtmečių trukusi sparti lietuvių literatūros raida ir plėtra. Vienas to pavyzdžių: XX a. ketvirtąjį dešimtmetį Lietuvoje parašyti net keli šimtai romanų.
Tuo tarpu sovietų valdžios įsigalėjimas po Antrojo pasaulinio karo sąlygojo ilgus metus besitęsusį lietuvių kultūros naikinimą, tuo pačiu leidžiamos literatūros ribotumą. Kita vertus, didelį indelį į lietuvių literatūros paveldą įnešė išeivijos, pogrindžio, modernistų kartos rašytojai.
Natūralu, jog sudėtingos Lietuvos valstybės raidos aplinkybės, išgyventi kultūriniai iššūkiai ir dabartinė šalies ekonominė padėtis sąlygoja nedidelę lietuvių literatūros rinką. Nepaisant to, tiek lietuvių klasikai, tiek šiuolaikiniai rašytojai sulaukia susidomėjimo tarptautiniu mastu. Ir nors kol kas nei vienas lietuvių literatūros kūrinys netapo pasauliniu bestseleriu, - dalis lietuvių rašytojų kūrinių, išplaukusių į tarptautinius vandenis, sulaukė išties reikšmingų įvertinimų. Pristatome TOP 3 lietuvių rašytojus ir jų kūrinius, kurie sėkmingai įsitvirtino tarptautinėje erdvėje.
Kristinos Sabaliauskaitės istorinis romanas „Silva Rerum“
Menotyros mokslų daktarė ir dabar neretai „Vilniaus baroko metraštininke“ įvardijama Kristina Sabaliauskaitė į Lietuvos literatūrinį pasaulį įžengė 2008 metais, parašiusi debiutinį istorinį romaną „Silva Rerum“, kuris kaip mat ją iškėlė į populiarumo viršūnes.
Romane skaitytojas įtraukiamas į XVII amžių, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Autentiškai ir daugiasluoksniškai perteiktas tuometinis laikotarpis, bajoriška dvasia persmelkta istorija nepaliko abejingų. „Silva Rerum“ tapo tikra sensacija lietuvių literatūros rinkoje: kalbėta, kad šiuo kūriniu autorė atgaivino istorinio romano žanrą, o pats kūrinys tapo vienu reikšmingiausiu literatūros įvykiu per atkurtos Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį.
Pasirodžius „Silva Rerum“, jau tais pačiais metais Kristina Sabaliauskaitė buvo apdovanota Jurgos Ivanauskaitės vardo premija, o 2009-aisais romanas buvo išrinktas „Metų knyga“ bei įtrauktas į Lietuvių literatūros instituto Kūrybiškiausių knygų dvyliktuką. 2010 m. literatūros kritikai „Silva Rerum“ įvardijo kaip vieną iš dešimties įsimintiniausių dešimtmečio knygų. Taigi pirmoji „Silva Rerum“ dalis tapo tikru bestseleriu – knyga pakartotinai leista net aštuoniolika kartų. 2011 m. K. Sabaliauskaitė pristatė „Silva rerum II“ – pirmojo romano tęsinį, kuris tapo perkamiausia metų knyga, o 2012 m. išrinktas „Metų knyga“. „Silva rerum II“ pakartotinai leista 13 kartų.
K. Sabaliauskaitės kūriniai tapo bestseleriais ir kitose šalyse. 2014-aisiais abu „Silva rerum“ romanai buvo išversti į latvių kalbą ir iškart sulaukė pripažinimo tarp Latvijos skaitytojų. Romanai pateko į visų laikų latvių mėgstamiausių knygų šimtuką. 2015-aisiais pirmasis „Silva rerum“ romanas buvo išleistas Lenkijoje, kur iškart tapo bestseleriu ir sulaukė kritikų pripažinimo bei pateko į prestižinės Vidurio Europos literatūros premijos „Angelus“ finalą.
Bestseleriais Lietuvoje tapo ir 2014-aisiais pasirodžiusi knyga „Silva rerum III“ bei romano ciklą užbaigusi „Silva rerum IV“. Kritikų pripažinimo ir reikšmingų apdovanojimų sulaukusios trečioji ir ketvirtoji romano dalys kol kas nėra išverstos į kitas kalbas.
2018 metais prieš dalyvavimą Londono knygų mugėje viename interviu K. Sabaliauskaitė tikino, jog lietuvių rašytojai turi ką papasakoti tarptautinei auditorijai, o taip pat yra lietuvių literatūros kūrinių – nors ir nedaug – siekiančių pasaulinį lygį. Akivaizdu, jog K. Sabaliauskaitės „Silva rerum“ – patenka tarp jų.
Balio Sruogos memuarų knyga „Dievų miškas“
Lietuvių klasiko Balio Sruogos memuarų knyga „Dievų miškas“ – viena žinomiausių visų laikų lietuviškų knygų. 1945 metais parašytame kūrinyje atskleidžiamos B. Sruogos patirtys nacių koncentracijos stovykloje. Autorius per ironijos ir sarkazmo prizmę puikiai perteikia tuometinę lagerių atmosferą ir kalinių būseną.
Romanas buvo parašytas per kelis mėnesius, B. Sruogai grįžus iš koncentracijos stovyklos. Tačiau dėl sovietinės priespaudos knyga pasirodė tik po dvylikos metų – 1957-aisiais, autoriui jau mirus. „Dievų miškas“ laikoma viena reikšmingiausių ir originaliausių Europos memuarinio žanro knygų apie koncentracijos stovyklas, sulaukusi populiarumo tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.
Po pasirodymo 1957-aisiais, „Dievų miškas“ buvo išverstas į daugelį Vidurio ir Rytų Europos kalbų. XX a. 9 dešimtmetyje kūrinys pirmąkart išverstas į ispanų kalbą, 1996-aisiais pasirodė „Dievų miško“ versija anglų kalba. Tačiau tuo metu dažniausiai buvo leidžiama cenzūruota knygos versija.
Tik vėliau, 2005 metais režisieriui Algimantui Puipai pagal knygą pastačius filmą „Dievų miškas“, tarptautinėje erdvėje vėl pradėta garsiau kalbėti apie B. Sruogos kūrybą. Tad tais pačiais metais buvo išleista necenzūruota, originali knygos versija anglų kalba, 2007-aisiais – vokiečių, o 2008-aisiais – ispanų kalba. Iki šiandien B. Sruogos kūrinys priskiriamas lietuvių literatūros kūriniams, kurie išversti į daugiausiai kalbų.
Antano Škėmos romanas „Balta drobulė“
Antano Škėmos 1958 metais pasirodęs pirmasis romanas „Balta drobulė“ išlieka vienu originaliausiu, novatoriškiausiu ir mistiškiausiu lietuvių literatūros kūriniu. Avangardo žanrui priskiriama „Balta drobulė“ skaitytoją įtraukia į Niujorko viešbutyje liftininku dirbančio knygos herojaus Antano Garšvos chaotišką pasąmonės srautą. Autobiografiškumu ir siurrealizmu persmelktoje knygoje atsispindi egzistencialistinė neviltis, psichologinė įtampa. Ir daug daugiau.
„Balta drobulė“ itin išsiskiria tarp lietuvių literatūros kūrinių – ne veltui A. Škėma įvardijamas vienu svarbiausiu ir įdomiausiu XX a. lietuvių rašytoju. Romane nepaisomos klasikinės pasakojimo ir siužeto formos, jame gausu nenuoseklumo, neapibrėžtumo. Kita vertus, „Balta drobulė“ savy talpina didį intelektualinį svorį – joje gausu simbolizmo, metaforų, nuorodų į kultūrinius reiškinius. Pats A. Škėma teigė, kad jo kūryba įkvėpta Vakarų literatūros, mitologijos, psichoanalizės, siurrealizmo ir kitų postmodernizmo srovių.
Vis tik A. Škėma savo kūryba pralenkė laiką, tad nenuostabu, jog jam būnant gyvam „Balta drobulė“ nesulaukė plataus susidomėjimo. Atvirkščiai – JAV išleistas kūrinys buvo kritikuojamas lietuvių išeivijos tarpe. Lygiai taip pat ir Lietuvoje: tik artėjant link Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, A. Škėmos kūryba sulaukė pripažinimo. Kita vertus, sovietmečio pogrindyje „Balta drobulė“ buvo tapusi aktualiu kūriniu.
2017 metais „Balta drobulė“ išversta į vokiečių kalbą – Leipcigo knygų mugėje pristatytas romanas Vokietijoje sulaukė itin didelio populiarumo. Knyga itin palankiai įvertinta kritikų, pavadina „neabejotina Europos literatūros klasika“. „Baltą drobulę“ Vokietijoje išleidusios leidyklos „Guggolz Verlag“ vadovas tikino, jog tai – sėkmingiausias kūrinys per visą leidyklos istoriją.
2018-aisiais „Balta drobulė“ į anglų kalbą išversta ir Londono knygų mugėje pristatyta škotų leidyklos „Vagabond Voices“. Leidyklos vadovas iškart buvo įsitikinęs knygos menine verte. Galima teigti, jog „Balta drobulė“ XXI a. antrajame dešimtmetyje tarsi išgyvena atgimimą, šiuolaikiniam skaitytojui atrandant dabar jau klasika tapusią, o kažkada – nesuprastą, - A. Škėmos kūrybą.