Tikrasis įvaizdis – Sau­lės mū­šy­je

Tikrasis įvaizdis – Sau­lės mū­šy­je

Kur ir kaip vy­ko Sau­lės mū­šis? Ser­žan­to ma­jo­ro Al­vy­do Ta­mo­šiū­no nuo­mo­ne, vie­na iš per­spek­ty­viau­sių mū­šio vie­tos ver­si­jų – Šiau­lė­nai Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne. „Šiuo me­tu įvar­di­ja­ma apie 20 mū­šio vie­tų ver­si­jų. Kai kur be di­des­nių dis­ku­si­jų pa­sta­ty­ti už­ra­šai, kad bū­tent čia vy­ko mū­šis“, – ste­bi­si A. Ta­mo­šiū­nas. Jo nuo­mo­ne, Šiau­liai sa­vo įvaiz­dį tu­rė­tų sie­ti su per­ga­le Sau­lės mū­šy­je, o mies­to gim­ta­die­nis pra­si­dė­ti ka­ry­bos pa­ra­du.

Ži­vi­lė KA­VA­LIAUS­KAI­TĖ

zivile@skrastas.lt

Ka­riš­kos įžval­gos

Rad­vi­liš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je rug­sė­jo 29 die­ną Sau­lės mū­šio vie­tos ver­si­ją pri­sta­tys is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas. Jo pra­ne­ši­mo te­ma „Sau­lės mū­šis – 780 me­tų“.

Ren­gi­ny­je Sau­lės mū­šio nu­ga­lė­to­jų gink­luo­tę pri­sta­tys jo­niš­kie­čių ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bas. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių oro pa­jė­gų vy­riau­sia­sis pus­ka­ri­nin­kis ser­žan­tas ma­jo­ras Al­vy­das Ta­mo­šiū­nas per­skai­tys is­to­riš­kai re­konst­ruo­tą Sau­lės mū­šy­je iš­gy­ve­nu­sio Ka­la­vi­juo­čių or­di­no ri­te­rio laiš­ką Vo­kie­čių or­di­no di­džia­jam ma­gist­rui. Bus de­monst­ruo­ja­mos XIII am­žiaus ka­la­vi­juo­čių ir kry­žiuo­čių gink­lų ko­pi­jos.

Ren­gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas Rad­vi­liš­ky­je, nes te­ma su­ksis apie vie­ną iš, A. Ta­mo­šiū­no nuo­mo­ne, per­spek­ty­viau­sių mū­šio vie­tos ver­si­jų – Šiau­lė­nus.

– Koks ga­li bū­ti ka­riš­ko žvilgs­nio in­dė­lis nag­ri­nė­jant Sau­lės mū­šio is­to­ri­ją?

– Apie ka­rą ge­riau­siai iš­ma­no ka­riai. Jie daž­niau­siai žiū­ri į mū­šį per pra­kti­nę pri­zmę. Jei ka­rys do­mi­si ir gi­li­na­si į is­to­ri­ją, ga­li­ma iš­spaus­ti ir ne­ti­kė­tų įžval­gų.

Pro­fe­sio­na­lus ka­rys ži­no fi­zi­nes, psi­cho­lo­gi­nes žmo­gaus ga­li­my­bes, jas įver­ti­na ypa­tin­go stre­so ap­lin­ko­je.

Ban­dy­ki­me įver­tin­ti ka­la­vi­juo­čių įveik­tus at­stu­mus. Vy­ko di­de­lė ka­riuo­me­nė, dau­gu­ma žy­gio da­ly­vių bu­vo pės­ti, sun­kiai gink­luo­ti. Tu­rė­jo ju­dė­ti ir ne­ma­žas ka­ra­va­nas gur­guo­lių su mais­to at­sar­go­mis, gink­lais, pa­la­pi­nė­mis. Ved­lių ve­da­ma ko­lo­na, ko ge­ro, ju­dė­jo siau­rais miš­ko ta­ke­liais, ju­dė­ji­mą ap­sun­ki­no upe­liai, be to, re­gio­nas pel­kė­tas.

Prie­ky­je vi­sa­da ei­da­vo žval­gai, nak­tį bu­dė­da­vo sar­gy­ba, lo­gis­tai iš va­ka­ro tu­rė­da­vo įreng­ti sto­vyk­lą, ry­te ją išar­dy­ti. Žy­gio da­ly­viai per die­ną ga­lė­jo ju­dė­ti apie 20–25 ki­lo­met­rus. Tai tu­rė­jo bū­ti la­bai var­gi­nan­tis žy­gis ir da­ly­vių mo­ra­lė ga­lė­jo bū­ti ne aukš­čiau­sia. To­dėl grei­čiau­siai ir pa­šli­jo vie­ny­bė, jos nu­var­gin­tiems atė­jū­nams pri­trū­ko mū­šio iš­va­ka­rė­se bei mū­šio die­ną.

Yra ir dau­giau mo­men­tų, ku­riuos ka­riai ver­tin­tų kiek ki­taip.

Vei­do paieš­kos

– Da­ly­va­vo­te Kau­no pi­lies štur­mo re­konst­ruk­ci­jo­je. Gal vie­ną die­ną bus at­kar­to­tas ir Sau­lės mū­šis?

– Ko­dėl gi ne? Sau­lės mū­šio re­konst­ruk­ci­ja tu­rė­tų bū­ti bent jau Šiau­rės Lie­tu­vos tiks­las.

Kau­ne bu­vau lie­tu­vių bū­rio vė­liav­ne­šiu. Prieš ren­gi­nį ap­ren­gė šar­vais. Vie­ną ka­rį ren­gia du žmo­nės. Ka­rys pra­de­da­mas reng­ti nuo ko­jų, už­trun­ka­ma 15–20 mi­nu­čių.

Ta­pęs vi­du­ram­žiu ka­riu, pra­dė­jau su­vok­ti šar­vų svo­rį, mo­bi­lu­mo ga­li­my­bes, ma­ty­mo lau­ką, ko nie­ka­dos ne­bū­čiau su­pra­tęs iš va­do­vė­lių, fil­mų.

Prieš at­si­sės­da­mas tu­ri įver­tin­ti, ar bus, kas pa­dės at­si­sto­ti. Ge­riau­sias bū­das il­sė­tis, tau­py­ti jė­gas, dė­vint šar­vus, yra gu­lė­ti, bet, bū­da­mas vie­nas, ka­žin ar beat­si­kel­si...

Tu­rė­jo­me su­vaikš­čio­ti į tua­le­tą iki įlįs­da­mi į šar­vus, nes vė­liau tech­niš­kai ne­beį­ma­no­ma to pa­da­ry­ti. Sa­ko­ma, kad vi­du­ram­žių ka­riai dvok­da­vo iš to­lo, ir da­bar aiš­ku, dėl ko.

Ne­be­ga­li grei­tai bėg­ti, kop­ti į kal­ną ar lip­ti laip­tais. Bu­vo juo­kin­ga ste­bė­ti, kaip „pik­ti“ kry­žiuo­čiai, vie­nas ki­tą stum­da­mi, iš lė­to puo­lė lie­tu­vius, esan­čius kal­no vir­šu­je.

Ma­si­nės ap­gul­ties veiks­muo­se da­ly­va­vo daug sa­va­no­rių. Lie­tu­vių pu­sė­je ka­ria­vo po­li­to­lo­gas do­cen­tas su stu­den­tais. Ma­nau, kad jiems tai bu­vo įsi­min­ti­niau­sia is­to­ri­jos pa­skai­ta.

– Ko­kią ma­to­te Sau­lės mū­šio įpras­mi­ni­mo vi­zi­ją?

– Šiau­liai kil­di­na sa­vo var­dą iš per­ga­lės ir kaž­ko­dėl te­beieš­ko sa­vo vei­do. Mies­tui kaip ir 780 me­tų, o ban­do sa­vo įvaiz­dį rea­li­zuo­ti per pra­mo­nę, sal­dai­nius, alų. Kur dings­ta tie vi­du­ram­žiai?

Mies­to gim­ta­die­nis tu­rė­tų pra­si­dė­ti ka­ri­niu pa­ra­du, ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bų pa­si­ro­dy­mais. Ar dar ku­ris Lie­tu­vos mies­tas tu­ri per­ga­lės pa­va­di­ni­mą?

Skai­čiau apie dis­ku­si­jas dėl mies­to vei­do. Ko­dėl į dis­ku­si­jas ne­kvie­čia­mi ka­riai? Šiau­liai – vie­nin­te­lis mies­tas, tu­rin­tis ka­ri­nį ae­rod­ro­mą, ku­ris ne­pert­rau­kia veik­los nuo tar­pu­ka­rio. Ko­dėl ne­pri­si­me­na­ma Fe­lik­so Vait­kaus „Li­tua­ni­ca II“, įvei­ku­si At­lan­tą? Šis lėk­tu­vas skrai­dė Šiau­lių pa­dan­gė­je ir bu­vo so­vie­tų su­nai­kin­tas Ši­lė­nų pel­kė­se.

Ko­dėl Šiau­liai neak­cen­tuo­ja 1919 me­tų per­ga­lės prieš ber­mon­ti­nin­kus? Kiek šiau­lie­čių ži­no apie prie­mies­ty­je iš­li­ku­sią tar­pu­ka­rio lie­tu­viš­ką for­ti­fi­ka­ci­ją? Ar ži­no, kur yra iš­li­ku­si spė­ja­ma di­ri­žab­lio par­ka­vi­mo inf­rast­ruk­tū­ra? Ob­jek­tus ne­gai­les­tin­gai nai­ki­na lai­kas ir žmo­nės.

Kiek šios te­mos iš­plė­to­tos mies­to mu­zie­juo­se? Vil­nius, Kau­nas, Klai­pė­da sa­vo is­to­ri­ją pri­sta­to nuo pat iš­ta­kų. Ki­ti sa­kys, kad šiuo­se mies­tuo­se yra pi­lys. Pas­ta­ty­ki­me me­di­nę pi­lį ant Sal­du­vės: Anykš­čiuo­se juk pi­lis sta­to­ma.

Šiau­liuo­se nė­ra nė vie­no ka­ry­bos is­to­ri­jos klu­bo. En­tu­zias­tai sa­ve rea­li­zuo­ja ki­tuo­se mies­tuo­se. Ko ge­ro, mies­to po­žiū­rį į ka­ry­bos is­to­ri­ją at­spin­di Juo­zo Kum­pio van­da­lų ap­nio­ko­tas ka­pas. Vie­nin­te­lis Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vo­se žu­vęs ka­ro la­kū­nas pa­lai­do­tas bū­tent Šiau­liuo­se.

Šiau­rės Lie­tu­vos is­to­ri­ją ga­lė­tu­me pri­sta­ty­ti pa­sta­ty­da­mi mo­der­nų ka­ry­bos mu­zie­jų. Tai bū­tų trau­kos ob­jek­tas ir mies­to ak­cen­tas.

Kas lai­mė­jo Va­ter­lo?

– Tar­na­vo­te Bel­gi­jo­je. Ko­kios pa­tir­ties par­si­ve­žė­te, lan­ky­da­mas is­to­ri­nius ob­jek­tus?

– Daž­niau­siai is­to­ri­ja pri­sta­to­ma be ideo­lo­gi­jos: Na­po­leo­nas ro­do­mas kaip žy­mus kar­ve­dys, net jei ir pra­lai­mė­jo. Ne vel­tui dau­gu­ma ži­no, kas pra­lai­mė­jo Va­ter­lo mū­šį, bet ma­žai ži­no, kas lai­mė­jo.

Va­ter­lo mū­šio įpras­mi­ni­mą pa­va­din­čiau vie­nu įspū­din­giau­siu Va­ka­rų Eu­ro­po­je. Ša­lia mū­šio lau­ko su­pil­tas mil­ži­niš­kas dirb­ti­nis py­li­mas su mo­nu­men­tu. Gre­ta sto­vi di­de­lė sa­lė su 360 laips­nių kam­po pa­veiks­lu. Su­si­da­ro įspū­dis, kad esi mū­šio epi­cent­re. Vei­kia mo­der­ni ki­no sa­lė, am­fi­teat­ras. Nau­do­jant šiuo­lai­ki­nes tech­no­lo­gi­jas, pa­tei­kia­ma mū­šio ei­ga, veiks­mų di­na­mi­ka, ka­riuo­me­nių at­lie­ka­mi ma­nev­rai.

Pa­vil­jo­ne ga­li­ma ap­žiū­rė­ti vaš­ki­nes fi­gū­ras: prie že­mė­la­pio pa­lin­kęs su­si­mąs­tęs Na­po­leo­nas, ko­vin­gai nu­si­tei­kęs mū­šio nu­ga­lė­to­jas Ve­ling­to­nas.

Ša­lia esan­čio­se ta­ver­no­se ga­li at­si­ger­ti ar­ba­tos Va­ter­lo puo­de­ly­je, ra­gau­ti Na­po­leo­no keps­nį.

Kar­tą per me­tus be­veik sa­vai­tei čia su­va­žiuo­ja is­to­ri­jos re­konst­ruk­to­riai iš vi­sos Eu­ro­pos at­kur­ti mū­šį. Su­si­ren­ka tūks­tan­čiai žiū­ro­vų. Ko­dėl ne­ga­li­me pa­da­ry­ti ką nors pa­na­šaus Šiau­rės Lie­tu­vo­je? Įp­ras­min­tu­me vi­sas lie­tu­vių per­ga­les: nuo Sau­lės mū­šio iki 1919 me­tų per­ga­lės prieš ber­mon­ti­nin­kus, gal­būt įtrau­kiant ir 1949 me­tų LLKS su­va­žia­vi­mą.

Ka­ry­ba vi­sa­da bu­vo trau­kos ob­jek­tas. Len­ki­jo­je vyks­tan­ti Žal­gi­rio mū­šio re­konst­ruk­ci­ja nu­ro­do­ma Eu­ro­pos ren­gi­nių ka­ta­lo­guo­se, ka­len­do­riuo­se, su­va­žiuo­ja tūks­tan­čiai da­ly­vių, ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių žiū­ro­vų, vyks­ta tie­sio­gi­nė trans­lia­ci­ja per te­le­vi­zi­ją. Dau­gy­bė lie­tu­vių da­ly­vau­ja Žal­gi­rio mū­šio mi­nė­ji­mo ren­gi­niuo­se Len­ki­jo­je, o Jau­niū­nuo­se Sau­lės mū­šio mi­nė­ji­me ran­di vos ke­lis da­ly­vius.

Kas tuo­met ne taip su mū­sų Sau­lės mū­šiu? Gal ne­mo­ka­me tin­ka­mai pri­sta­ty­ti pa­siek­tų per­ga­lių?

Da­bar­ti­nės Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ka­riai jau se­niai lan­ko Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je vy­ku­sių mū­šių vie­tas, klau­so pri­sta­ty­mų, pa­sa­ko­ji­mų, bū­na pa­reng­ti lau­ko ma­ke­tai, sche­mos. To­kią pra­kti­ką te­ko ste­bė­ti ir Va­ka­rų ša­ly­se.

As­me­ni­nės nuo­tr.

VĖ­LIA­VI­NIN­KAS: Al­vy­das Ta­mo­šiū­nas Kau­no pi­lies štur­mo ins­ce­ni­za­ci­jo­je ta­po vė­liav­ne­šiu. Šal­mą da­vė pa­si­ma­tuo­ti ir sū­nui Ąžuo­lui.

AS­ME­NY­BĖ: Is­to­ri­nės re­konst­ruk­ci­jos ren­gi­niuo­se da­ly­vau­ja ne­ma­žai pro­fe­sio­na­lų ka­rių. Vy­tau­to Di­džio­je ro­lę tiek Lie­tu­vo­je, tiek už­sie­ny­je at­lie­ka Kau­no įgu­los ka­ri­nin­kų ra­mo­vės vir­ši­nin­kas ma­jo­ras Do­na­tas Ma­zur­ke­vi­čius.

KA­RYS: Al­vy­das Ta­mo­šiū­nas su XIV am­žiaus eli­ti­nio Lie­tu­vos ka­rio ap­ran­ga, eki­puo­te ir gink­luo­te, ku­ri svė­rė apie 25–35 ki­log­ra­mus.