Naujausios
Tik V. Putinas dar negulėjo po čempiono vanta
Pasaulio pirties vanojimo čempionu trečią kartą tapęs 43 metų kuršėniškis Vladas Jokubauskas vanoja vienus turtingiausių Rusijos žmonių ir sako, kad baltiškai pirties tradicijai rusai yra itin atviri.
Justina PETRAUSKIENĖ
justina@skrastas.lt
Geriausias pasaulyje
Prieš savaitę Naberežnyje Čelny mieste Tatarstano Respublikoje Rusijoje vykusiame pasaulio pirtininkų čempionate kuršėniškis V. Jokubauskas pripažintas geriausiu pasaulyje pirties vanotoju.
Čempionate varžėsi 12 pirtininkų iš Rusijos, Baltarusijos.
V. Jokubauskas buvo vienintelis Lietuvos atstovas.
Tatarstane vykęs čempionatas buvo antrasis pasaulio pirtininkų supertaurės varžybų etapas. Pirmasis vyko Sankt Peterburge (Rusija).
„Trečias etapas vyks po mėnesio Maskvoje arba Sankt Peterburge. Galima dalyvauti tik viename iš etapų“, – sakė V. Jokubauskas.
Pasak kuršėniškio, visų trijų etapų nugalėtojai susitiks Supertaurės varžybose po kelių mėnesių Rusijoje. Pirmos vietos nugalėtojui atiteks 1 milijono rublių prizas.
Geriausiu vanotoju pasaulyje V. Jokubauskas tampa jau trečią kartą.
Pirmąkart 2012 metais Ukrainoje jis laimėjo pasaulio sportinio pirties vanojimo čempionatą.
2013 metais Austrijoje vykusiame pasaulio saunos čempionate varžėsi 26 valstybių atstovai.
„Pirtininkų tose varžybose dalyvavo iš visur – nuo Japonijos iki Australijos. Lietuvišką pirtį demonstravau ir aš su Lietuvos rinktine. Netikėtai tapome pirmi“, – prisimena V. Jokubauskas.
Kuršėniškio asmeniniai laimėjimai pasaulyje išpopuliarino lietuvišką pirtį. Greta kitų šalių pirtį apibūdinančių neverčiamų žodžių – „sauna“, turkiška pirtis – „hamamas“, „ruskaja bania“, atsirado ir ketvirtas – jau visiems žinomas žodis „pirtis“.
Įkūrė akademiją
Prieš 7 metus V. Jokubauskas Kirovo mieste (Rusija) įkūrė Pirties akademiją.
Dabar kuršėniškis norintiems veda seminarus apie taisyklingą vanojimąsi vantomis.
V. Jokubausko teigimu, į seminarus Rusijoje susirenka daug žmonių, žurnalistų.
„Pirtis ten yra tarsi antra religija“, – sako kuršėniškis.
Pirtininkas lygina, kad į pirtį eina kas antras rusas ir kas dešimtas lietuvis.
Pasak pirtininko, rusiška pirtis yra techniška. Lygindamas rusišką ir lietuvišką pirtį, V. Jokubauskas sako radęs daug bendro, nes abiejų šalių protėviai naudojo tas pačias medžiagas ir priemones.
Lietuvis sujungė rusiškos bei baltiškos – Lietuvos ir Latvijos – pirčių tradicijas ir tokią visumą pritaiko savo veikloje.
Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatoriją ir Kūno kultūros studijas Šiaulių universitete baigęs V. Jokubauskas sako, kad pirtininko gyvenime šios dvi sferos – sportas ir kultūra – itin dera.
Lietuvoje V. Jokubauskas su dešimčia patyrusių pirtininkų yra įsteigęs Lietuvos pirties-spa federaciją, yra jos prezidentu.
Prie pirtininkų prisijungė spa specialistai ir masažuotojai.
Vanojo ir Vladimirą Žirinovskį
V. Jokubauskas save vadina brangiausiu pirties vanotoju pasaulyje. Vienas jo vanojimas klientui atsieina 1000 dolerių.
V. Jokubausko vanojimą užsisakęs žmogus turi apmokėti ir vanotojo kelionę iki pirties ir atgal bei gyvenimo išlaidas.
Tačiau klientų kuršėniškiui netrūksta.
29 metų profesionalaus pirties vanotojo patirtį turintis vyras yra dažnai kviečiamas į šalia Kremliaus esančius pirčių kopleksus, kur po lietuvio vanta gulėsi ne tik Rusijos dujų giganto „Gazprom“ vadovai, bet ir skandalingasis politikos vanagas Vladimiras Žirinovskis.
„Dar nesu vanojęs tik Rusijos prezidento Vladimiro Putino, – šypsosi V. Jokubauskas. – Daug garsenybių esu vanojęs – nuo Tatarstano prezidento iki Kazachstano prezidento“.
Įpratino mama
V. Jokubauską, dar vaiką, prie pirties pripratino mama.
„Mama mane dar kelių mėnesių veždavosi į pirtį“, – pasakojo V. Jokubauskas.
Kuršėniškis sako užaugęs pirtyse.
Taip pat V. Jokubausko susidomėjimą lietuviška pirtimi skatino ir iš prosenelių perimtos tradicijos.
„Žinojau, kad senovės lietuviai į šį pasaulį ateidavo ir iš jo išeidavo per pirtį, nes moterys pirtyje gimdydavo, mirusius ten ir apiprausdavo“.
Lietuviškoje pirtyje – daugiausia žolynų
„Nėra nė vienos tautos, kuri atrado pirtį, bet nėra ir nė vienos tautos, kuri ja nesinaudotų“, – sakė pirtininkas.
V. Jokubauskas yra dalyvavęs 12 dienų ekspedicijoje Japonijoje.
„Ten yra daug geizerių, tad japonai kaitinasi karštame vandenyje ir tik tada kūną trina mažais rankšluostukais“.
Lietuvoje pirtys, pasak V. Jokubausko, būdavo statomos atsižvelgiant į regioną: „Jei tai buvo miškingas kraštas – statydavo medinę pirtelę, jei molingas – krėsdavo iš molio. Jei nieko nebūdavo – ręsdavo žemines pirtis“.
Tačiau labiausiai lietuvišką pirtį nuo kitų šalių pirčių skiria žolynų įvairovė.
„Jų lietuviškoje pirtyje daugiausia“, – pabrėžia V. Jokubauskas.
Lietuviai pirtyje naudoja daugiausiai įvairių medžių ir krūmų vantų, net žoleles, turi daugiausiai apeigų.
Rusų šventėse – baltiškos tradicijos
Viena tokių apeigų yra įkaitinto akmens metimas į šaltą vandenį. „Tada vanduo pakeičia savo savybes – H2O virsta H3O. Būtent tokį vandenį šventinimui ir naudodavo senovės lietuviai“, – sako V. Jokubauskas.
Kuršėniškis pasakojo, kad nė vienas pirties renginys ar čempionatas Rusijoje neprasideda be pirmojo garo ritualo – ant scenos atnešami įkaitinti akmenys, susirinkę pasako savo norus ir palinkėjimus, ir akmenys sumetami į vandenį.
Pasak pirtininko, rusai, ukrainiečiai, baltarusiai labai domisi baltiškomis tradicijomis ir noriai jas perima.
V. Jokubauskas laikosi dar vienos baltiškos tradicijos – prieš pirtį ant įkaitintų akmenų beria susmulkinto gintaro dulkių – auką ugnies deivei Gabijai.
Vienas iš baltiškų pirčių tradicijų yra pirštų merkimas į vandenį.
„Pirtyje į šaltą vandenį sumerkdavo pirštus ir pasakydavo po palinkėjimą ar troškimą. Taip darau iki šiol“, – sako V. Jokubauskas.
Pirtininkas iš vokiečių net yra išgirdęs tokius žodžius: „Jus krikštijo prieš 600 metų, tačiau vis tiek į mišką žiūrite, su vantomis vaikštote“.
Riba – 20 minučių
V. Jokubauskas kiekvienam pataria pirtyje praleisti ne daugiau 20 minučių.
„Žmogus yra sušildomas iš abiejų pusių – paguli ant pilvo, tada apverčiamas ant nugaros“, – pasakoja pirtininkas.
Po to V. Jokubauskas pataria vantą švelniai pasukti palubėje ir šiltą orą nuleisti ant žmogaus kūno, dar jo neliečiant.
„Tik po to vanta vėl sukama ore, kad prisigertų garų, ir švelniai tapšnojama nuo galvos iki kojų, stiprinant judesius“, – sakė V. Jokubauskas.
Beržinės, lazdyno ir ąžuolinės vantos yra vyriškos, iš liepos ir drebulės šakelių surištos vantos tinka moterims.
„Norintys pagerinti potenciją, turėtų rinktis vyšnios vantas“, – sakė V. Jokubauskas.
Šermukšnio vantos naudojamos apsivalyti. Vanojamasi net paparčio lapų vantomis.
„Pirtininkai yra gydovai, bet ne gydytojai, nes vantos žmogui padeda atsipalaiduoti, apsišvarinti, bet nuo rimtų ligų nepagydo“, – pabrėžia V. Jokubauskas.
Sveikiausias – 62 laipsnių karštis
„Iki 70 laipsnių karščio mes prakaituojame, daugiau nei 70 laipsnių temperatūroje – kondensuojamės“, – pastebėjo pirtininkas.
Kai pirtyje karštis siekia 80–90 ar 100 laipsnių karštį, žmogus ne prakaituoja, bet troškinasi.
„Tada poros, kad apsisaugotų, užsidaro ir vidaus organai verda. Taip save naikiname“.
Todėl pirčių specialistas akcentavo, kad geriausia temperatūra – 62 laipsniai.
Kiekvienas žmogus gali pirtyje praleisti 20 minučių, kai karštis siekia 62–65 laipsnius.
„Įėjęs į iki 80–100 laipsnių karščio įkaitintą garinę pirtį netreniruotas žmogus daugiausiai išbus 5 minutes, treniruotas – daugiausiai septynias“, – teigė V. Jokubauskas.
Prie tokios aukštos temperatūros išdega žmogaus gleivinė: akys, nosis, burna. Dėl to ryte traiškanoja akys, sunku kvėpuoti.
Norintys sveikos pirties, turi ją atsivėsinti iki 65 laipsnių karščio: šaltu vandeniu apipilti sienas, prasiverti duris, langus. „Juk blogos pirties nėra, yra tik blogas pirtininkas“, – įsitikinęs ponas Vladas.
Į pirtį V. Jokubauskas pataria eiti nuogiems, nes maudymosi kostiumėliai veržia kūną ir stabdo kraujotaką.
Pirtyje turi būti pakankamai prieblandos, kad žmogus nesidrovėtų savo kūno. „Tačiau jei nedrįstate eiti nuogi, eikite prisidengę natūralios medžiagos rankšluosčiu“.
Rumšiškėse (Kaišiadorių raj.) yra 18 amžiaus lietuviška pirtis, kurioje telpa daugiau nei 20 žmonių. „Ten vos gali įžiūrėti žmogaus šešėlį ir visi į tą pirtį eina nuogi“, – sakė pirtininkas.
Nėščiosioms į pirtį eiti galima, tačiau karštis gali būti ne didesnis nei 50 laipsnių. Vanotis galima tik gulint ant kairio ar dešinio šono.
Prilygsta 3 km bėgimui
Norėdamas pirtininkus atkalbėti, kad prieš pirtį negertų alkoholio, V. Jokubauskas pasitelkia paprastą pavyzdį.
„Pasakau žmogui, kad 20 minučių kaitinimosi pirtyje prilygsta 3 km bėgimui, išnaudojant 80 procentų savo galimybių, – pasakojo pirtininkas. – Jeigu prieš bėgdamas prisivalgytum, gertum alkoholio ar rūkytum, tada, prašau, daryk kaip išmanai“.
Pirtis – kosmetologijos „kabinetas“
Pirtyje itin tinka naudoti druską ir medų.
„Druska kūną ištrinkite, kai dar esate pirtyje, kokią 15 minutę“, – sakė pirtininkas.
Galima naudoti įvairiausią druską.
„Druska iš organizmo ištraukia toksinus, nušveičia odą“.
Medų pirtininkas pataria naudoti pačioje pabaigoje.
„Prieš išeidami iš pirties įmasažuokite kūną medumi. Tada iš karto eikite į lauką, kad šaltesniame ore poros užsitrauktų, įsisavindamos medų“.
Lauke pastovėjus 2 minutes pirtininkas pataria nusiprausti drungnu vandeniu ir apsirengti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
APDOVANOJIMAS: Pasaulio pirties vanotojų čempionu tapusiam kuršėniškiui Vladui Jokubauskui įteikta Naberežnyje Čelny mero taurė.