Naujausios
TIK SANDARŪS IR SAUSI KAILINIAI ŠILDO
Šiais metais startuojanti masinė daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija iškelia diskusijoms daugybę klausimų, tarp jų ir tokių kaip techninių projektų ruošimas, finansavimo modelis, kompensacijos dydis, investicijos atsiperkamumas ir t.t.
Tačiau, deja, nėra svarbiausio klausimo: o kokiomis medžiagomis renovuosime pastatus? Ar mums įprastos šiltinimo medžiagos, tokios kaip polistireno ar akmens vatos plokštės atitinka sandarumo, ilgaamžiškumo, saugumo reikalavimus? Ir kodėl šie šiltinimo būdai Vakarų ir Vidurio Europos šalyse užleido savo pozicijas visiškai kitokioms šiltinimo medžiagoms, tarp jų ir tokioms kaip termoizoliaciniai tinkai, termokeramikos ar aerogelio dangos? Pateikiame keletą atsakymų į šiuos klausimus.
Šiltindami namą daugelis esame įsitikinę, kad kuo storesnis šiltinamosios medžiagos sluoksnis, tuo šilčiau. Bet pabandykime įsivaizduoti žmogų vilkintį šiltus kailinius, tačiau kilstelėtus nuo kūno keleto centimetrų atstumu ir turinčius šimtus mažyčių skylučių. Tikriausiai sutiksime, kad šilta nebus. Tuomet teks pripažinti ir tai, kad pastatų šiltinimo būdai, kurie plačiai paplitę Lietuvoje turi rimtų trūkumų. Polistireninio putplasčio ar akmens vatos plokštės klijuojamos ant nelygaus pagrindo, neišvengiamai sudaro oro tarpus pro kuriuos išeina iš pastato šiluma. O plokščių tvirtinimo kaiščiai sukuria skylėtų kailinių efektą.
VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedros profesorius, techninių mokslų daktaras Albinas Gailius savo straipsnyje (spausdinto 2008 06 09 ,,ŠILUMINĖ VARŽA AR SANDARUMAS – KAS SVARBIAU, ARBA KAIP ŠILTINTI NAMĄ) pateikia atsakymus ir išsklaido visas abejones šiuo klausimu. Profesorius pateikia kompanijos „Architectural Energy Corporation‘‘ tyrimų duomenis, kurie buvo atlikti JAV. Tyrimų rezultatai parodė, kad šilumos taupymo pagrindas yra ne šiltinamosios medžiagos varžos dydis, o sandarumas. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (sluoksnį padidinus nuo 10 cm iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau.
siltinimas_foto
Iš tyrimų rezultatų daroma išvada, kad daug svarbiau ir efektyviau pasiekti namo konstrukcijų sandarumą, nei didinti šiltinimo sluoksnio storį. Net visiškai plonas (ir turintis mažą šiluminę varžą), tačiau sandarus šiltinamos medžiagos sluoksnis sulaiko ‚,liūto dalį‘‘ iš patalpų išeinančios šilumos. Pateikiami duomenys (pvz. 2,5 cm storio sandari šiltinimo medžiaga, turinti nedidelę varžą R=0,65 sutaupo 80 proc. šilumos, kai tuo tarpu 10 cm storio sandari šiltinimo medžiaga, turinti aukštą varžą R=2,36 sutaupo tik 94 proc. šilumos).
Atsižvelgus į tyrimo rezultatus pagrįstai iškyla klausimas: kodėl Lietuvoje renovuojant ar statant naujus pastatus akcentuojami šiluminės varžos rodikliai, kurių siekiamybė R=5, nors tyrimai patvirtina, kad toks rodiklis nėra būtinas?
Atsakymas paprastas – plokštinės šiltinimo medžiagos nėra sandarios dėl savo montavimo sistemos ypatumų ir norint pasiekti pakankamą šilumos izoliaciją tenka storinti šiltinamosios medžiagos sluoksnį. Jei plokštinės šiltinimo medžiagos nėra sandarios, iškyla ir kitas klausimas: ar šiuo metu Lietuvoje yra šiltinimo medžiagų, kurios užtikrintų pastato konstrukcijų sandarumą tuo pačiu neužkirsdamos kelio garų difuzijai, kuri būtina komfortiškam ir sveikam gyvenimui? Atsakymas vienareikšmis – jau yra.
Visai neseniai Lietuvoje pasirodę termoizoliaciniai tinkai pagrįstai sulaukė didelio susidomėjimo. Europoje jau 15 metų sėkmingai naudojamos pastatų šiltinimui šios medžiagos tik dabar rado nišą Lietuvoje. Keliolikos metų įvairių gamintojų konkurencija padarė savo – atpigus medžiagoms toks šiltinimo būdas tapo ekonomiškai patrauklus ir pas mus.
UAB DALU, kurios specializacija – inovatyvios pastatų šiltinimo technologijos, nuolat seka pasaulines šiltinimo naujoves. Šį kartą norime pristatyti Čekijoje pagamintus termoizoliacinius tinkus. Tai apšiltinimo mišiniai, turintys savo sudėtyje mineralo perlito.
Perlitas gamybos procese kaitinamas iki 800 C laipsnių karščio, po to smulkinamas ir maišomas su rišikliais. Perlito grūdeliai tuščiaviduriai, viduje – oras. Tinkai visiškai nedegūs, ekologiški, labai laidūs garams. Jie 5 kartus lengvesni už įprastus tinkavimo mišinius, todėl jais galima tinkuoti neįprastai storą sluoksnį – net iki 15 cm! Išdžiūvę tampa vienalyte, kieta mase, neturinčia jokių tvirtinimo detalių ir šalčio tiltų, tinkami naudoti tiek pastatų fasadams, tiek viduje (nesant galimybei šiltinti sienas iš išorės, jie puikiai dera šiltinimui iš vidaus, o šiltinimo kaštai nedaug skiriasi nuo įprasto tinkavimo). Tinkai atlieka ir sanavimo funkcijas – sugerdami iš mūro perteklinę drėgmę išsausina sienas drėgmę paversdami garais. Tuo pačiu išlaiko optimalų 55 proc. patalpų drėgnumą, kuris būtinas sveikam ir maloniam gyvenimui ne tik daugumai iš mūsų, bet ir žmonėms turintiems alerginių susirgimų ar sergantiems kvėpavimo takų ligomis. Sienos šiltinimą tinku siūlome užbaigti termo keraminių dažų danga ThermoShiels, kuri papildomai padeda sutaupyti nuo 22% – iki 30% šilumos energijos. Dažas apsaugo sienas nuo perteklinės drėgmės iš išorės, bei agresyvių aplinkos poveikių, tokių kaip UV spinduliai, smogas, purvas, rūgštys, druskos ir jūros vanduo bei lietus, sniegas ir kruša.
Taigi, galime drąsiai sakyti,kad šiltinimas termoizoliaciniais tinkais – tai puikus pasirinkimas ne tik daugiabučių namų bendrijoms, bet ir individualių namų, administracinių pastatų, prekybinių, gamybinių patalpų savininkams. Universali tinkų naudojimo sritis atveria naują erą pastatų šiltinime.
Šiuo metu Lietuvoje yra kelios dešimtys objektų, kuriuose buvo naudojami termoizoliaciniai tinkai. Tarp jų ir pirmas didelis objektas – didžiausio Lietuvoje mažmeninės prekybos tinklo konditerijos cechas Vilniuje, idividualūs namai.
Daugiau informacijos ieškokite www.dalu.lt arba tel. (8699) 33191.
Užs. Nr. 180384