Telefoniniai sukčiai kvailina valstybę

Telefoniniai sukčiai kvailina valstybę

Telefoniniai sukčiai siautėja. Vien Šiaulių apskrities policija šiemet jau gavo šimtą pareiškimų dėl sukčiavimo. Išviliota šimtai tūkstančių litų.

Iki šiol nesurastas būdas sutramdyti lobstančius sukčius. Santaupas praradę gyventojai turi jaustis savotiškai kalti, nes apsisaugoti nesugebėjo. Teisėtvarka nepajėgi apsaugoti Lietuvos gyventojų, ji tik kartoja – saugokitės.

Edita KARKLELIENĖ

edita@skrastas.lt

Už pasektą pasaką – 10 tūkstančių litų

Penktadienio vakarą 84 metų šiaulietės bute suskambo laidinis telefonas. Vyriškis pranešė apie moters anūką ištikusią nelaimę – neva avarijoje sužalojo mergaitę, operacijai reikią 14 tūkstančių litų.

Nepaisant to, jog sukčiaus suregzta pasaka banali ir gerai žinoma, garbaus amžiaus šiaulietei juokinga nebuvo. Dar įtikinamiau viskas pasirodė, kai ragelyje prabilo tariamas anūkas – jis prašė močiutę padėti.

24 metų anūką turinti senolė prisimena pasitikslinusi, ar čia tikrai jos Dainiukas, ir ar tai nėra kokie nors spąstai.

Patikinus, kad situacija labai rimta, o pinigai pravers ne tik nukentėjusiosios gydymui, bet ir tam, kad anūkas išvengtų kalėjimo, šiaulietė leidosi į derybas.

Prisipažinusi, kad namuose prašomų 14-os tūkstančių neturi, pažadėjo pagelbėti 10-ia tūkstančių litų.

Pokalbis truko kelias minutes – skambinusysis kalbėjo kaip užsuktas, neleido įsiterpti ar suabejoti. Uždrausta padėti ir telefono ragelį.

Kelios minutės ir į buto duris paskambino jaunas vyras. Jis senolės akyse pinigus perskaičiavo ir padėkojęs spruko.

Kad buvo apgauta šiaulietė suprato atlėgus emocijoms, tada paskambino netoliese gyvenantiems savo vaikams, susisiekė su anūku, šis informavo policiją.

Pataria nesileisti į kalbas

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojui Ramūnui Sarapui žinoma: sukčiai taip išdirbę „telefoninio aferizmo meną“, kad pajėgūs apmulkinti bet ką, dažnai netgi tuos, kurie gerai žino – yra girdėję arba informuoti – apie telefoninius sukčiavimus.

„Žmonės patiklūs. Nesudvejoja, kai policininku prisistatęs skambinantysis siūlo susitarti. Užvaldo emocijos. Sukčius tuo naudojasi – dažnai jam net nereikia keisti sekamos pasakos teksto“, – sakė policijos komisaras.

Gaudydami kiekvieną potencialios aukos žodį sukčiai fiksuoja tai, ko išgąsdintas pašnekovas kartais net neprisimena sakęs.

Kad ir minėtu atveju – garbaus amžiaus šiaulietė pasitikslinimui paminėjo anūko vardą, o sukčiui tai informacija sustiprinti sekamos pasakos detales ir tuo dar labiau sukrėsti išgąsdintą žmogų.

„Sulaukus įtartino skambučio, siūlyčiau nesileisti į kalbas, tučtuojau padėti telefono ragelį, – pataria kriminalistas. – Sukčiai pasitelkia savotišką psichologiją, vadinamąjį užkabinimo meną, taigi nutrauktas pokalbis, kol dar nesate užkabinti žinios, geriausia išeitis.“

Veikiama plačiai

Telefoniniai sukčiavimai, rodo policijos praktika, neturi nuolatinės vietos. Sukčiai telefonu atakuoja Šiaulių gyventojus, o čia pat Pakruojo, Joniškio rajonų, kitų apskričių žmones. Argi svarbu, kokio rajono telefono numerį surinkti, svarbiausia, kad „kibtų“.

Policijos tyrimus neretai sunkina tai, kad išgąsdintos aukos, dažniausiai garbaus amžiaus neretai negali nurodyti elementariausių detalių: apibūdinti įtariamąjį ar jį atpažinti, prisiminti transporto priemonės markės, valstybinio numerio ir t.t.

Apskrities policija per mėnesį vidutiniškai sulaiko po du–tris įtariamuosius.

Praėjusią savaitę garbaus amžiaus pakruojietės apdairumo dėka pavyko sulaikyti pinigų atėjusį asmenį, kuris, įtariama, veikė ne tik Pakruojo rajone, bet ir Šiauliuose, kituose apskrities rajonuose. Šiuo metu bandoma prisikasti iki nusikaltimo organizatorių.

Telefonai tebeskraido per tvoras

Ikiteisminiai tyrimai rodo, kad telefoninės aferos gyventojus pasiekia iš šalies įkalinimo įstaigų. Pagal statistiką pastaraisiais metais daugiausiai sukčiavimų telefonu įvykdoma iš Alytaus ir Marijampolės pataisos namų.

„Policijos įgaliojimai baigiasi ties kalinimo įstaigos tvora, – teigia Šiaulių policijos komisaras R. Sarapas. – Mes nesprendžiame problemos, kuri tikrai labai gili, mes tik dirbame su pasekmėmis – konstatuojame sukčiavimo faktą, vykdome ikiteisminį tyrimą, taip pat atliekame prevencinį darbą.“

Kalinimo įstaigos su Kalėjimų departamentu priešakyje pavaldūs Teisingumo ministerijai: kalba profesionalai, kalba politikai – visi problemą žino, tačiau efektyvesnių būdų, kaip nuo kalinčiųjų apsaugoti garbaus amžiaus gyventojus nepasiūlo niekas.

Geriausiu atveju, vykdomi patruliavimai už kalėjimo ribų, atliekamos kratos, įeinančiųjų apžiūros, surenkamos ryšio priemonės. Tačiau mobilieji, SIM kortelės ir t.t. vėl atsiranda pas kalinčiuosius.

Kalėjimų departamento Bendrojo skyriaus vyriausiojo specialisto Tomo Čepelevskio teigimu, pagrindinis ryšio priemonių perdavimo nuteistiesiems būdas – permetant per tvoras.

Taip pat juos įneša nuteistųjų ar suimtųjų artimieji, kartais įvairių profesijų atstovai, besilankantys laisvės atėmimo vietų įstaigose, o pasitaiko – ir patys darbuotojai.

Ryšio blokavimas stringa

2012--2013 metais atrodė, kad sukčiavimus pavyks sutramdyti blokuojant telefono ryšį. Tačiau diegimo darbus apsunkino netoli įstaigų ribų įrengti mobiliojo ryšio tiekėjų siųstuvai, buvo techniškai sudėtinga užblokuoti stiprų ryšio signalą bei užtikrinti, kad blokavimas neišeitų už kalinimo įstaigų teritorijų ribų.

Anot T. Čepelevskio, šiuo metu mobilusis ryšys blokuojamas atskirose Alytaus ir Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos teritorijose. Taip pat vyksta papildomos mobiliojo ryšio blokavimo įrangos įdiegimas Alytaus ir Marijampolės pataisos namų teritorijose.

„Pagal turimas finansines galimybes stengiamės pirmiausia įrengti blokavimo įrangą ten, kur yra didžiausia telefoninio sukčiavimo rizika“, – sakė T. Čepelevskis.

Kalėjimų departamento pozicija, efektyviausias kovos su telefoniniu sukčiavimu būdas – laisvės atėmimo vietų modernizavimas pereinant nuo šiuo metu esančios bendrabutinės sistemos prie kamerinės.

Euras gali atnešti naują bangą

Neabejotina, kad įsismaginę sukčiai nenurims ir įvedant eurą.

„Vyresnio amžiaus žmonėms, net neabejoju, tai bus iššūkis, – sakė policijos komisaras. – Žmonės turi įsisąmoninti, kad valiutos nekonvertuos nei policininkas, nei muitininkas, nei FNTT darbuotojas. Privatūs asmenys, socialiniai darbuotojai tikrai į kiekvieną trobą nevažiuos ir pinigų nekeis.“

Pinigų keitimo procedūrą atliks tik bankai, Lietuvos paštas ir jo skyriai, taip pat kai kurios leidimus įsigijusios Kredito unijos.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

APSAUGA: Policijos misija „Ginti. Saugoti. Padėti.“ baigiasi prie kalėjimo tvoros. Už tvoros saugomi nuteistieji.

SKAMBUČIAI: Šiaulių apskrities VPK viršininko pavaduotojas Ramūnas Sarapas įsitikinęs, kad telefonines aferas pažaboti būtų galima užkirtus kelią skambučiams iš kalėjimų.

MASTAI: Per metus sukčiai iš žmonių išvilioja krūvas litų. Nerimaujama, kad įvedant eurą sukčiavimo mastai gali išaugti.