Teatro sezone bus penkios premjeros

Teat­ro se­zo­ne bus pen­kios prem­je­ros

Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras rug­sė­jo 16 die­ną pra­de­da 86-ąjį se­zo­ną. Ja­me bus pri­sta­ty­ti net pen­ki prem­je­ri­niai spek­tak­liai apie žiū­ro­vams ar­ti­mas, ak­tua­lias pro­ble­mas.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Teat­ras ar­čiau žiū­ro­vų

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je ant­ra­die­nį pri­sta­ty­da­mas nau­ją­jį se­zo­ną teat­ro va­do­vas Au­ri­mas Žvi­nys pa­si­džiau­gė, jog ne­tru­kus bus ati­da­ry­ta ma­žo­ji teat­ro sa­lė. Jo­je in­ten­sy­viai vyks­ta bai­gia­mie­ji re­mon­to dar­bai.

„Teat­ras pa­si­pil­dys dar vie­na nau­ja erd­ve, ku­rio­je ly­giag­re­čiai bus ro­do­mi spek­tak­liai. Kartu mū­sų re­per­tua­re at­si­ras ir ka­me­ri­niai spek­tak­liai. Ma­žo­ji sa­lė ga­lės la­bai ge­rai pa­si­tar­nau­ti paieš­koms, eks­pe­ri­men­tams, jo­je ga­lės reikš­tis jau­ni, de­biu­tuo­jan­tys žmo­nės“, – kal­bė­jo A. Žvi­nys.

Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras il­gai ne­tu­rė­jo me­no va­do­vo, juo ta­po re­ži­sie­rius Pau­lius Ig­na­ta­vi­čius.

„No­ri­me ei­ti link skau­džių, ak­tua­lių te­mų, ku­rio­mis šian­dien gy­ve­na Šiau­liai ir vi­sa Lie­tu­va. Mies­tai krau­juo­ja, tuš­tė­ja, žmo­nės emig­ruo­ja, ypač ma­žė­ja jau­nų žmo­nių. Esa­me idea­lis­tai, gal­būt kel­da­mi kul­tū­ri­nį ly­gį su­ma­žin­si­me iš­vyks­tan­čių­jų srau­tus, žmo­nėms bus ge­ra grįž­ti“, – vy­lė­si P. Ig­na­ta­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, teat­ras yra kul­tū­ri­nis ži­di­nys, ku­ris su­tei­kia mies­tui pri­dė­ti­nę ver­tę. Teat­ro me­no va­do­vas no­rė­tų teat­rą priar­tin­ti prie žiū­ro­vų, kad jie pa­si­jus­tų ne tik ste­bė­to­jais pro rak­to sky­lu­tę, bet ir da­ly­viais – ir teat­re, ir gy­ve­ni­me.

Spek­tak­liuo­se pla­nuo­ja­ma kal­bė­ti apie emig­ra­ci­ją, kse­no­fo­bi­ją, Lie­tu­vo­je įsi­šak­ni­ju­sią „ki­to“ bai­mę, pa­ty­čias, sa­vi­žu­dy­bes, al­ko­ho­liz­mą, so­cia­li­nes pro­ble­mas.

At­sa­ko­my­bė už my­li­mą žmo­gų

86-aja­me se­zo­ne bus sta­to­mi pen­ki prem­je­ri­niai spek­tak­liai, du iš jų bus pa­ro­dy­ti žiū­ro­vams dar iki Nau­jų­jų me­tų.

Re­ži­sie­rius Ša­rū­nas Da­te­nis pri­sta­tys spek­tak­lį vai­kams „Ma­ža­sis prin­cas“. Pa­sak re­ži­sie­riaus, „Ma­ža­sis prin­cas“ pri­me­na suau­gu­sie­siems ir vai­kams apie pa­pras­tų da­ly­kų gro­žį ir at­sa­ko­my­bę už sa­vo veiks­mus.

Nors gar­su­sis ra­šy­to­jo A. de Sent Eg­ziu­pe­ri kū­ri­nys pa­ra­šy­tas Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, re­ži­sie­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, da­bar jis dar ak­tua­les­nis.

„Gy­ve­na­me di­džiu­lia­me su­sve­ti­mė­ji­mo lai­ke, ap­te­kę in­for­ma­ci­ja ir daik­tais, bet jau­čia­mės nuo­lat ne­lai­min­gi – vis kaž­ko mums trūks­ta. Jei san­ty­kiai su­dė­tin­gi, ski­ria­mės ir ieš­ko­me idea­laus žmo­gaus, ku­ris neeg­zis­tuo­ja. No­rė­tų­si šiuo spek­tak­liu pri­min­ti, kad dėl san­ty­kių rei­kia steng­tis. Jei pa­sa­kei žmo­gui, kad jį my­li, tai svar­bu įsi­pa­rei­go­ji­mas, už ku­rį esi at­sa­kin­gas. Lai­mė vi­sa­da yra ap­link, tik ne ten jos ieš­ko­me“, – bū­si­mą prem­je­rą ko­men­ta­vo Š. Da­te­nis.

Spek­tak­lį „Vi­su grei­čiu at­gal“ pri­sta­tys re­ži­sie­rius Ar­vy­das Le­be­liū­nas, pa­gal pran­cū­zų au­to­riaus Pier­re Not­te pje­sę. Ją re­ži­sie­rius yra sta­tęs anks­čiau. A. Le­be­liū­nas pa­žy­mi, jog pje­sė links­ma, jo­je daug pran­cū­ziš­ko hu­mo­ro.

Pag­rin­di­nės vei­kė­jos – dvi se­se­rys, po ma­mos mir­ties ieš­kan­čios prieš dau­ge­lį me­tų šei­mą pa­li­ku­sio tė­vo ka­po.

„Ma­ne vi­są lai­ką do­mi­no šei­mos te­ma, nes šei­ma – kaip vi­suo­me­nės mo­de­lis. Man svar­bu kal­bė­ti ne tik bai­siai, bet ir juo­kin­gai. Spek­tak­ly­je bus daug mu­zi­kos, bus dai­nuo­jan­čios ak­to­rės“, – int­ri­ga­vo A. Le­be­liū­nas.

Ame­ri­kie­čio šak­nys Lie­tu­vo­je

Prieš pus­me­tį į Lie­tu­vą at­vy­kęs ame­ri­kie­tis re­ži­sie­rius Aa­ron Kahn Šiau­liuo­se re­ži­suos spek­tak­lį pa­gal pje­sę „Dumb­las“. Prieš tai jam te­ko dirb­ti Vals­ty­bi­nia­me Vil­niaus ma­ža­ja­me teat­re sce­nos ju­de­sio re­ži­sie­riu­mi. Pas­ku­ti­niuo­sius 15 me­tų A. Kahn dir­bo ak­to­riu­mi ir re­ži­sie­riu­mi JAV, Ka­na­do­je, Iz­rae­ly­je, Pran­cū­zi­jo­je, Tai­lan­de, In­di­jo­je, Hon­kon­ge.

„Pje­sė yra la­bai trum­pa, kom­pak­tiš­ka, iš­dis­ti­liuo­ta fe­mi­nis­ti­nė tra­ge­di­ja. Vai­di­na trys ak­to­riai – du vy­rai ir mo­te­ris. Vy­rai rep­re­zen­tuo­ja du daž­nai su­tin­ka­mus vy­rų ti­pus: vie­nas be­si­va­do­vau­jan­tis gy­vu­liš­kais ins­tink­tais, ki­tas – in­te­lek­tua­las. Tra­ge­di­ja fe­mi­nis­ti­nė tuo, kad ne­svar­bu ką jie da­ro, jų abie­jų įta­ka mo­te­riai yra dest­ruk­ty­vi“, – pa­sa­ko­jo A. Kahn.

Re­ži­sie­rius pa­žy­mi, jog pje­sė kar­tu pa­lie­čia eko­lo­gi­jos te­mą – žmo­nių ra­sė ne­sus­to­ja ža­lo­ti pla­ne­tos, mo­ti­nos Že­mės.

„Dirb­ti Lie­tu­vo­je man la­bai įdo­mu, nes Lie­tu­vos teat­ro ly­gis yra la­bai aukš­tas, kar­tais jis dar aukš­čiau ver­ti­na­mas nei pran­cū­ziš­kas ar ang­liš­kas teat­ras. Bet ku­ri ša­lis, ku­rio­je teat­ras re­mia­mas Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, o žmo­nės per­ka bi­lie­tus į teat­rą, man yra la­bai įdo­mi. Ame­ri­ko­je vis­kas la­bai ko­mer­cia­li­zuo­ta“, – kal­bė­jo A. Kahn.

Lie­tu­vo­je jam įdo­mu ne vien dėl pro­fe­si­nių in­te­re­sų, bet ir dėl as­me­ni­nių prie­žas­čių. Iš Lie­tu­vos ki­lę jo pro­tė­viai – jo se­ne­lis gi­męs Sa­lan­tuo­se, čia gy­ve­no pro­se­ne­lis.

Pra­ras­ti dar­bą – at­ras­ti gy­ve­ni­mą

Vil­niu­je gy­ve­nan­tis iš Šiau­lių ki­lęs re­ži­sie­rius Ar­tū­ras Arei­ma sta­tys spek­tak­lį pa­gal žy­maus len­kų dra­ma­tur­go pje­sę „Ka­syk­la“. Jo­je pa­sa­ko­ja­ma, kaip ma­žas mies­te­lis ne­ten­ka pa­grin­di­nio veik­los ir pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio – ang­lių ka­syk­los.

Re­ži­sie­riaus pa­ste­bė­ji­mu, spek­tak­lis ak­tua­lus Šiau­liams, nes mies­tas vi­sa­da gar­sė­jo sa­vo pra­mo­ne, bu­vo daug ga­myk­lų, ne­ma­žai jų bu­vo už­da­ro­ma, žmo­nės ne­te­ko dar­bo.

„Pje­sės au­to­rius į tai pa­žiū­ri iro­niš­kai ir sar­kas­tiš­kai, kad dar­bo ne­te­ki­mas nė­ra gy­ve­ni­mo pra­ra­di­mas. Gal­būt per tai mes at­ran­da­me gy­ve­ni­mą? Ga­li­ma į jį pa­žiū­rė­ti per dis­tan­ci­ją, skir­ti lai­ko sa­vo troš­ki­mams“, – svars­tė A. Arei­ma.

„Ga­ba­las plast­ma­sės“ ar „Skulp­tū­ra“ – dvip­ras­miš­ką vo­kiš­ką pje­sės pa­va­di­ni­mą į lie­tu­vių kal­bą ban­do iš­vers­ti prem­je­ri­nį spek­tak­lį pri­sta­ty­sian­tis P. Ig­na­ta­vi­čius. Pje­sė­je kal­ba­ma apie šei­mą, ku­ri vi­sas sa­vo pro­ble­mas ban­do iš­spręs­ti per na­mų tvar­ky­to­ją.

Šie­met Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras šven­čia ju­bi­lie­ji­nius 85-uo­sius gy­va­vi­mo me­tus. Rug­sė­jo 25 die­ną teat­ro ju­bi­lie­jui bus skir­tas spek­tak­lis „Var­dan tos“, re­ži­sie­riaus Ai­do Gi­nio­čio re­ži­suo­ja­mas sa­ty­ri­nis far­sas pa­gal P. Vai­čiū­no pje­sę „Pat­rio­tai“.

Si­mo­nos SI­MO­NA­VI­ČĖS nuo­tr.

PRIS­TA­TY­MAS: Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vals­ty­bi­nia­me Šiau­lių dra­mos teat­re pri­sta­ty­tas 86-asis se­zo­nas, re­ži­sie­riai pa­pa­sa­ko­jo apie bū­si­mus prem­je­ri­nius spek­tak­lius.