Naujausios
Skrebiškiečiai Lietuvos tūkstantmečiui prie bendruomenės namų prieš dvylika metų pasistatė paminklą. Papiliečiai prieš kelerius metus miestelio centrą pasipuošė Vyčiu. Paminklų autorius – vietinis skulptorius, Valdas Mickevičius iš Griauzdžių kaimo. Būginietis, jau amžiną atilsį Jonas Laumė savo kraštiečiams dar Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžioje prie Rovėjos upės supylė kalną ir pastatė Gedimino pilies kopiją.
Liepos 6-ąją, Valstybės, Lietuvos Karaliaus Mindaugo ir „Tautiškos giesmės“ dieną patriotiškai nusiteikę bendruomenių nariai, jų svečiai, vaikai ir vaikaičiai buriasi ir įsilieja į tautinės giesmės bangą su viso pasaulio lietuviais.
Skrebiškiečiai, pavyzdžiui, susitikimo vietos nekeičia. Renginio organizatorė kultūros darbuotoja Marytė Undzėnienė kasmet pasirūpina Tūkstantmečio paminklo vainikavimu. Prie paminklo karvedžiams visuomet sužiba žibintėliai.
Valstybės dienos vakarą skrebiškiečiai tautinės giesmės giedoti renkasi anksčiau, prieš valandą. Į bendruomenės namų salę. Čia laukė paroda „Ir aš tai prisimenu“, kultūrinė programa, sveikinimo žodis.
Marytė – kraštotyrininkė, todėl ir surengė senovinių daiktų ekspoziciją iš savo archyvų. Kadangi kiekvienas daiktas jos rūpestingu žvilgsniu ir rankomis nuglostytas, ji turėjo daug ką papasakoti. Žmones sudomino. Susirinkusius su švente pasveikino Skrebiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Danutė Kučinskienė.
– Per karantiną pasiilgome renginių. Norėjau, kad žmonės šypsotųsi. Mūsų klounai „Linksmieji vyrukai“ pristatė nuotaikingą programą, visus prajuokino, – „Biržiečių žodžiui“ pasakojo Marytė Undzėnienė.
Parovėjos seniūnijos kaimo bendruomenės sėkmingai tęsia Rovėjos bendruomenėje gimusią tradiciją. Prieš trejus metus Rovėjos aktyvistai visas Parovėjos seniūnijos bendruomenes sukvietė prie netradicinės Gedimino pilies Būginiuose. Pilyje buvo iškelta Lietuvos trispalvė. Kalno papėdėje pirmą kartą darniai suskambo tautinė giesmė. Parovėjos seniūnijos bendruomenių lyderiai sutarė: smagiau ir plačiau giesmė skamba susibūrus visoms bendruomenėms draugėn. Iš Rovėjos bendruomenės estafetę perėmė užušiliečiai.
Šiais metais Valstybės dieną Parovėjos seniūnijos bendruomenes svetingai sutiko medeikiečiai. Medeikiuose „Tautišką giesmę“ traukė bene gausiausias būrys, beveik šimtas dalyvių.
O kultūros darbuotojai Zitai Beliakienei liepos 6-ąją parūpo pirmą kartą Lietuvos ir Latvijos pasienyje suburti dviejų giminingų valstybių kaimynus – germaniškiečius ir Skaistkalnės lietuvius. Zitai pritarė Liga Balčūne, Sarmite Zarina, Rita Salomenceva, Livija Kalėja, Oksana Bartkevica, Laima Indrike. Skaistkalnės lietuvius atlydėjo ir būrelis latvių. Iš smalsumo. Ir vieni, ir kiti nusprendė: reikia laikytis rekomendacijų, todėl susibūrė ne tilto viduryje, bet kairėje ir dešinėje tilto pusėse. Lietuvos trispalvę nešė Gvidas Klyvis, o Germaniškio bendruomenės vėliavą – vietos folkloro ansamblio „Vijoklis“ dainininkas Julius Kateiva.
– Nesuspėjome gerai visų „Tautiškos giesmės“ žodžių dar išmokti, bet kitąmet pasistengsime ir tradiciją būtinai tęsime. Sugiedojusios „Tautišką giesmę“ su savo drauge Daiga ir jos dukra Monta sėdome į automobilį ir atvažiavome pasižiūrėti, kaip Biržai švenčia. Sužavėjo trispalviai aitvarai, pakilę virš Širvėnos ežero, – įspūdžiais „Biržiečių žodžiui“ dalinosi skaistkalniečių lietuvių delegacijos vadovė Laima Indrike.
„Tautiška giesmė“ suskambo Biržuose, Jaunimo gatvėje prie pėsčiųjų liepto per Širvėnos ežerą. Ji subūrė aplinkinių gatvių kaimynus ne tik patriotinei akcijai, bet ir šiltam pabendravimui.
Valstybės dienos šventinę nuotaiką kūrė tautiniais kostiumais pasipuošę vyrai, moterys, jaunimas, Lietuvos trispalvės, Biržų ir kaimo bendruomenių vėliavos. Prieš 21 valandą skubantys pro šalį pakeleiviai nepraleido progos – stabteldavo ir jungdavosi prie pilietinės akcijos.
Jungė ne tik „Tautiška giesmė“, bet ir lietuvių liaudies, estradinės dainos, vaišės.
„Biržiečių žodžiui“ žmonės pasakojo: kai kuriose bendruomenėse jau sklandė artėjančių Seimo rinkimų dvasia. Kai kur šventinės vaišės neapsiėjo be alkoholio. Liejosi šampanas, brendis, alus…
