Švenčių dienomis kaimų sodybos sušvito visomis spalvomis

Daž­niau­siai ap­lin­ka gra­ži­na­ma eg­lių ša­ko­mis, gir­lian­do­mis, pa­ka­bi­na­mais ka­lė­di­niais vai­ni­kais, kar­tais kie­muo­se sta­to­mi vai­kys­tės žie­mas pri­me­nan­tys, bet jau sin­te­ti­niai snie­go se­niai ar į bal­ko­nus pa­tup­do­mi Ka­lė­dų se­ne­liai. Kiek­vie­nas sa­vo ap­lin­ką da­bi­na pa­gal sa­vo su­pra­ti­mą, iš­si­la­vi­ni­mą ar ki­še­nę.

Ra­jo­no se­niū­ni­jų dar­buo­to­jai sa­ko, jog no­ras puoš­ti ap­lin­ką au­ga kiek­vie­nais me­tais. Ga­li bū­ti, jog nau­jų su­ma­ny­mų at­si­ve­ža­ma ir iš už­sie­nio ša­lių.

Ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė ir šį­met pla­nuo­ja pa­ska­tin­ti gra­žiau­siai be­si­tvar­kan­čius gy­ven­to­jus. In­for­ma­ci­ją apie gra­žiau­siai puo­šian­čius ap­lin­ką pa­teiks se­niū­ni­jos.

Šir­vė­nos se­niū­ni­jos se­niū­no pa­va­duo­to­ja Ilo­na Žvirgž­die­nė komp­li­men­tų ne­šykš­tė­jo Obe­lau­kie­čiams, ku­rie tar­si su­si­ta­rę puo­šė kai­mo so­dy­bas. Va­ka­rais jos mir­gu­lia­vo įvai­rio­mis lem­pu­čių gir­lian­do­mis. Pa­va­duo­to­ja gy­rė J. Ja­siu­kai­čio, J. Var­nio, J. Kai­rio, J. Ali­mo­vo su­ma­ny­mus. Neat­si­li­ko ir Bir­žų kai­mo gy­ven­to­jai: Ki­bu­riai, Ma­tu­ze­vi­čiai, Mi­ka­la­jū­nai, Mur­ni­kai, Tau­rai, Tre­čio­kai. Dė­me­sio nu­si­pel­nė vai­kų dar­že­lio „Ru­ge­lis“ dar­buo­to­jai, vi­sa­da be­si­rū­pi­nan­tys įstai­gos ap­lin­ka.

Ang­li­nin­kų kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Ar­na­šius pa­sa­ko­jo, kad kai­mo žmo­nės la­bai puo­šė ap­lin­ką. Išs­kir­ti­nai at­ro­dė And­riaus Ši­mė­no na­mai, gir­lian­do­se įrė­min­ta bu­vo vi­sa Žil­vi­no Štrė­mo so­dy­ba, Da­lia Rup­lė­nie­nė pa­puo­šė ir ūki­nį pa­sta­tą, Gin­to Plie­kai­čio na­mas vi­lio­jo švie­čian­čiais var­vek­liais. Prie bend­ruo­me­nės na­mų ir­gi pui­ka­vo­si di­de­lė eg­lė, ku­rią nu­pir­ko kai­mo ūki­nin­kai. Pats na­mas bu­vo pa­da­bin­tas gir­lian­do­mis. Ang­li­nin­kie­čiai, no­rin­tys ir ga­lin­tys išei­ti į žmo­nes, Nau­juo­sius su­ti­ko prie kai­mo eg­lės. Šta­ki­riuo­se akį trau­kė Mi­siū­nų ka­lė­di­nė kom­po­zi­ci­ja – šu­li­nys ir pa­puoš­ta eg­lu­tė.

„Klau­su­čių uly­tė­lė­je“ bu­vo iš­da­bin­ta bend­ruo­me­nės poil­sio aikš­te­lė, ku­rio­je au­ga pu­šis. Kai­mie­čiai pir­mą kar­tą puo­šė gy­vą me­dį ir prie jo šven­tė Ka­lė­das. Vai­kai do­va­nų ieš­ko­jo po me­džiais.

Kra­tiš­kiuo­se, pa­sak bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kės Ro­mos Ta­mu­lio­nie­nės, puo­šė­si vi­si kaip kas su­ge­bė­jo, ypač daug dė­me­sio šven­tėms pa­ro­dė Ber­žy­no ak­li­gat­vio gy­ven­to­jai.

Ki­lu­čių kai­mo bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kė Edi­ta Bar­kaus­kie­nė sa­kė, kad puo­šia­si vis tie pa­tys žmo­nės. Tai jau ta­pę tra­di­ci­ja. Sun­ku ką nors iš­skir­ti. Per­nai Ki­lu­čiai tu­rė­jo di­džiu­lį snie­go se­nį iš si­lo­so ru­lo­nų. Šį­met to­kio ne­bu­vo.

Kal­bin­ti rin­kuš­kie­čiai iš­sky­rė Sau­liaus Ar­mo­no so­dy­bą.