Svarbiausias rudens darbas – pasirūpinti savo sveikata

Svar­biau­sias ru­dens dar­bas – pa­si­rū­pin­ti sa­vo svei­ka­ta

Nors dau­gu­mai va­sa­ra aso­ci­juo­ja­si su ato­sto­go­mis ir ma­lo­niu poil­siu, ne­ma­žai žmo­nių atė­jus ru­de­niui jau­čia­si išeik­vo­ję ne­ma­žai jė­gų, ku­rias  atė­mė že­mės dar­bai bei pa­si­ruo­ši­mas žie­mai.

Svei­ka­tos spe­cia­lis­tai pri­me­na, kad ar­tė­jant šal­ta­jam se­zo­nui rei­kė­tų ruoš­ti ne tik so­do gė­ry­bes, bet ir sa­vo imu­ni­te­tą.

Kai­me žmo­nės svei­kes­ni

Rū­pes­tin­ga vais­ti­nin­kė Joa­na Griš­ke­vi­čie­nė sa­ko pa­ste­bin­ti, kad mies­to ir kai­mo vie­to­vių gy­ven­to­jų svei­ka­tos būk­lė daž­niau­siai yra skir­tin­ga, taip pat ski­ria­si ir šių žmo­nių nu­si­skun­di­mai. „Kai­me žmo­nės pa­pras­tai bū­na svei­kes­ni. Taip yra dėl to, kad jie val­go na­tū­ra­les­nį, ne­per­dirb­tą mais­tą, juos tei­gia­mai vei­kia ra­mes­nė kai­mo ap­lin­ka. Dėl šių prie­žas­čių ge­riau vei­kia imu­ni­nė sis­te­ma, šir­dis bū­na svei­kes­nė. Pa­ti taip pat gy­ve­nu kai­me, tik dir­bu Vil­niu­je, to­dėl jau­čiuo­si svei­ka ir šei­mo­je svei­ka­tos pro­ble­mų ky­la ge­ro­kai ma­žiau“, – sa­ko „Gin­ta­ri­nės vais­ti­nės“ ve­dė­ja.

Pa­sak jos, itin di­de­lę įta­ką svei­ka­tai da­ro stre­sas. „Kai­me žmo­nės la­biau at­si­pa­lai­da­vę, o mies­te daug sku­bė­ji­mo. Stre­sas la­bai nei­gia­mai vei­kia imu­ni­nę sis­te­mą, trik­do ląs­te­lių veik­lą ir su­ke­lia dau­ge­lį li­gų. No­rint ne­si­rgti, rei­kė­tų veng­ti stre­so ir stip­rin­ti imu­ni­te­tą, nes nu­si­lpęs pa­ts sa­vai­me daž­niau­siai jis neat­sikuria“, – sa­ko rū­pes­tin­ga vais­ti­nin­kė.

Spe­cia­lis­tė pa­ta­ria ati­džiai ste­bė­ti sa­vo sa­vi­jau­tą, gy­ve­ni­mo bū­dą. Kaip vie­nus aki­vaiz­džiau­sių stre­so po­žy­mių ji iš­ski­ria be­si­tę­sian­tį nuo­var­gį ir ne­mi­gą: stre­so ka­muo­ja­mas žmo­gus blo­gai jau­čia­si dar­be, ne­ga­li su­si­kaup­ti, su­trin­ka skran­džio veik­la, blo­gai pa­si­sa­vi­na­mos mais­ti­nės me­džia­gos, o ga­lų ga­le nu­si­lpsta ir imu­ni­nė sis­te­ma. To­kia žmo­gaus svei­ka­tos būk­lė ga­li nu­lem­ti hor­mo­nų dis­ba­lan­są, skyd­liau­kės, dar va­di­na­mos stre­so liau­ka, veik­los su­tri­ki­mus, „vy­riš­kų“ ir „mo­te­riš­kų“ li­gų at­si­ra­di­mą, virš­ki­ni­mo, šir­dies krau­ja­gys­lių su­tri­ki­mus, daž­nes­nius per­ša­li­mo, imu­ni­nės sis­te­mos su­si­rgi­mus, „pa­ža­din­ti“ vė­žį, suak­ty­vin­ti psi­chi­kos su­tri­ki­mus.

Pa­sak rū­pes­tin­gos vais­ti­nin­kės, stre­so ry­šį ga­li­ma at­ras­ti net ir su są­na­rių li­go­mis, ku­rios už­klum­pa dėl pra­stai įsi­sa­vi­na­mo kal­cio, vi­ta­mi­no D.

Tei­sin­gas po­žiū­ris į sa­vo svei­ka­tą

Vais­ti­nin­kai ir me­di­kai su­ta­ria, kad net ir pa­tys ge­riau­si vais­tai ga­li bū­ti ne­veiks­min­gi, jei bus var­to­ja­mi ne­tin­ka­mai, to­dėl bū­ti­na pai­sy­ti vais­tų var­to­ji­mo hi­gie­nos bei vais­tų su­de­ri­na­mu­mo. „Lie­tu­viai vis dar la­bai mėgs­ta va­do­vau­tis kai­my­nų ar gi­mi­nai­čių re­ko­men­da­ci­jo­mis. Kas­kart sie­kia­me su­ži­no­ti, kas pa­sky­rė vais­tą ir nuo ko, ar žmo­gus ne­var­to­ja ki­tų pre­pa­ra­tų, ku­rių su­dė­tis dub­liuo­ja­si – pa­vyz­džiui, pre­pa­ra­tų su pa­ra­ce­ta­mo­liu ar­ba B gru­pės vi­ta­mi­nų, ku­rių per­do­za­vi­mas ga­li su­kel­ti aler­gi­ją, su­trik­dy­ti inks­tų veik­lą“, – per­spė­ja vais­ti­nin­kė J. Griš­ke­vi­čie­nė. Vie­nos daž­niau­siai pa­si­tai­kan­čių klai­dų, anot jos, yra dau­ge­lio skir­tin­gų vais­tų var­to­ji­mas vie­nu me­tu ir per il­gai. Tai ypač ak­tua­lu kal­bant apie komp­lek­si­nius vais­tus nuo  per­ša­li­mo, ku­riuos rei­kė­tų var­to­ti tik 2–3 pir­mą­sias die­nas, kol yra pa­tys ne­ma­lo­niau­si simp­to­mai: čiau­du­lys, sau­sas ko­su­lys, pa­ki­lu­si tem­pe­ra­tū­ra.

Pa­sak vais­ti­nin­kės, per­ša­li­mo ban­ga pra­si­de­da dar va­sa­rai ne­si­bai­gus, o ypač suak­ty­vė­ja vi­ru­si­niai su­si­rgi­mai. Tai le­mia at­vė­sę ir per­mai­nin­gi orai, ne­tin­ka­ma ap­ran­ga bei silp­nas imu­ni­te­tas. Nors va­sa­rą val­go­me dau­giau švie­žių vai­sių, uo­gų, dar­žo­vių, daž­nai to ne­pa­kan­ka. Rū­pes­tin­ga vais­ti­nin­kė ru­de­nį re­ko­men­duo­ja var­to­ti an­ti­vi­ru­si­nį po­vei­kį tu­rin­čių pre­pa­ra­tus su ežiuo­le, imu­ni­te­tą stip­ri­nan­čių mais­to pa­pil­dų su šei­va­me­džiu, cit­ru­si­nių vai­sių biof­lo­va­noi­dų, vi­ta­mi­no C, vi­ta­mi­nų komp­lek­sų su ami­no rūgš­ti­mis. Taip pat vais­ti­nin­kė pa­ta­ria svei­kai mai­tin­tis, kol dar yra, val­gy­ti švie­žias dar­žo­ves, im­bie­rą, ger­ti šei­va­me­džio ar ša­la­vi­jo ar­ba­tą bei ne­pa­mirš­ti ge­ros nuo­tai­kos.

„Kuo žmo­gus į vis­ką žiū­ri pe­si­mis­tiš­kiau, tuo jis blo­giau jau­čia­si. Pa­si­tai­ko, kad ne­tgi ne­sant jo­kių su­si­rgi­mų, at­si­ran­da neu­ro­lo­gi­nių skaus­mų, dilg­čio­ji­mų. Kuo žmo­gus lai­min­ges­nis, kuo ma­žiau pro­ble­mų sa­vo gy­ve­ni­me ir sa­vi­jau­to­je jis įžvel­gia, tuo ma­žiau jų ir yra“, – įsi­ti­ki­nu­si rū­pes­tin­ga vais­ti­nin­kė J. Griš­ke­vi­čie­nė.

Ar­tė­jant šal­ta­jam se­zo­nui rei­kė­tų ruoš­ti ne tik so­do gė­ry­bes, bet ir sa­vo imu­ni­te­tą.

Užs. Nr. 326390