Šunys trę (er)šia miestą

An­ta­no JA­NU­ŠO­NIO ka­ri­ka­tū­ra

Šu­nys iš­ve­dė sa­vo šei­mi­nin­kus pa­si­vaikš­čio­ti. Kur akys ve­da. Pag­rin­di­nė­mis ir ša­lu­ti­nė­mis mies­to gat­vė­mis, pau­piais ir par­ko ta­ke­liais. Pa­si­vaikš­čio­ji­mas il­gas ir sma­gus. Spor­tas. Au­gin­ti­niai kil­no­ja ko­jy­tes, viz­gi­na uo­de­gy­tes. Su tūp­čiu­kais. Tik au­gin­ti­nio šei­mi­nin­kas kaip sta­bo iš­tik­tas. Ne­si­že­mins ir ne­si­lanks­tys prieš sa­vo au­gin­ti­nio š... Ža­lioj iš­puo­se­lė­toj ve­joj, ant ša­li­gat­vio, švin­tan­čio par­ko trin­ke­lių – šu­nų tūp­čiu­kai. Ir ne­ban­dyk, pa­ša­lie­ti, bur­nos au­šin­ti, pri­min­ti, kad šuns šei­mi­nin­kas at­si­gręž­tų at­gal ir su­si­rink­tų ką pa­me­tęs jo au­gin­ti­nis. Bir­žie­čiai pyks­ta: kas mies­to par­kuo­se, pau­piuo­se vyks­ta?.. Šu­nų tūp­čiu­kai kaip gry­bai dygs­ta!

Ne­lok, vis tiek nie­ko neiš­lo­si. Šuns š.... – vi­sa­ga­lis. Prieš šuns š... vi­si už­si­mer­kia, ir įsta­ty­mai, įvai­rios tai­syk­lės, pa­rei­gū­nų uni­for­mos pra­ran­da ga­lią. Šuo, o ne tu sa­vo mies­to, gat­vės, sa­vo so­dy­bos šei­mi­nin­kas. Tik sau­go­kis, kad neuž­lip­tum ant šuns bokš­to ir nea­ti­tapš­no­tum į ko­kį kon­cer­tą ar teat­rų fes­ti­va­lį su šuns kva­pu.