Naujausios
Sunku palikti gimtąją žemę
Šaukėnų (Kelmės raj.) mietelio mokytojai Aldona ir Romualdas Bacevičiai išaugino dvi dukras. Tačiau šiuo metu abi jos gyvena užsienyje. Į Dubliną dukros kviečia ir užtarnauto poilsio išėjusius tėvus. Jiems sunkiau palikti žemę, į kurią įleistos šaknys.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Iš Šiaulių – į Dubliną
Vyresnioji Bacevičių dukra Vitalija įgijo kirpėjos profesiją. Dirbo Šiauliuose. Kartu studijavo ekonomiką universitete. Tačiau išgyventi iš savo amato negalėjo.
Neapsikentusi tokios padėties Vitalija išvyko uždarbiauti į Airiją, kur jau buvo įsitvirtinusi jos draugė.
Dirbdama ten baigė ekonomikos studijas, gavo darbo vienos bendrovės administracijoje. Už paskolą nusipirko butą Dublino priemiestyje.
Dešimt metų studijų – ir jokio darbo
Po keleto metų į Dubliną nuvedė ir jaunesniosios Bacevičių dukros Ingridos keliai.
„Ingrida dešimt metų studijavo. Per tiek laiko būtų baigusi ir medicinos studijas, – apgailestauja Aldona Bacevičienė. – Ketverius metus studijavo vokiečių kalbą Kauno Vytauto Didžiojo universitete. Baigusi mokslus darbo Lietuvoje negavo. Teko vykti Vokietijon ir tenkintis auklės darbu.“
Negalėdama susitaikyti su tokia padėtimi Ingrida pradėjo studijuoti Vokietijon. Germanų, skandinavų kalbų ir komunikacijos studijos truko dar šešerius metus. Tačiau magistro laipsnį turinti lietuvaitė nuolatinio darbo Vokietijoje irgi negavo.
Pavyko įsitvirtinti nuskridus pas seserį į Dubliną. Ingrida gavo darbo banke, kur buvo reikalingas vokiečių kalbą puikiai mokantis žmogus.
Jau beveik dešimtmetis, kai Bacevičių dukros gyvena užsienyje. Savo pasirinkimą aiškina ne vien ekonomine nauda. Ten darbdaviai ir valstybė gerbia dirbantį žmogų.
Gelbsti kolegų supratingumas
Vitalija ir Ingrida kviečia į Airiją ir tėvus. Nupirktų jiems mažą butuką. Būtų visi drauge. Tačiau per keturis dešimtmečius jie įaugo į Šaukėnų žemę. Čia jų kolegos miestelio mokyklos mokytojai ir kiti inteligentai. 38 metus mokykloje lietuvių kalbą dėsčiusi Aldona Bacevičienė dainuoja etnografiniame ansamblyje, talkina muziejininkei Elenai Burdulienei.
„Ir pensijoje būdama čia randu ką veikti, – nesiskundžia gyvenimu mokytoja. – Mezgu didelius šalikus, visokius rūbelius. Kartais nueinu savo buvusiai auklėtinei pažiūrėti vaiką.“
Mokytoja pasakoja, jog buvę kolegos jos nepamiršta. Žmonės čia supranta vieni kitus. Beveik kiekvienos šeimos vaikų yra užsienyje. Pažinčių ir stipraus užnugario neturintys kaimo vaikai, kad ir kokius mokslus baigtų, tėvynėje negauna tų mokslų verto darbo.
Meilė Tėvynei pralaimi
– Ar gali mūsų vaikai mylėti Tėvynę, kai yra priversti važiuoti iš Lietuvos?
– Jie myli. Vasarom dukros grįžta į Lietuvą. Tuomet sėdame į automobilį ir keliaujame po Lietuvą. Aš tikiuosi, kad užsidirbusios pinigėlių dukros grįš.
Gal ir mes išvažiuotume. Bet esam ne tokie paslankūs. Per šitiek metų ryšiai su savo kraštu pasidarė labai tvirti. Mes čia turime namus, ekonominį pagrindą. O jauni neturi nieko. Net galimybių... Todėl negalima jų smerkti.
– O gal jaunimas galėtų sumažinti savo poreikius, apsieiti kukliau?
– Mūsų jaunystė buvo kuklesnė. Mes mokėjome apsieiti su mažiau. Ir to noro pinigui tiek nebuvo. Pamenu dar mokykloje mus veždavo į talkas. Kolūkyje dirbom be atlyginimo. Nė nepagalvodavom, kad už darbą mums turi mokėti. Miegodavom ant čiužinių. Tik valytoja valgyti išvirdavo.
Dar ir mano dukros nesibaidė darbo. Jaunesnioji Ingrida sutiko padirbėti prie linų. Už dieną bendrovė mokėjo po septynis litus. Užsidirbo vienam batui. Antram pinigų turėjome duoti mes. Bet nors vienam batui užsidirbo.
Dovana skrydis į Dubliną
Aldona Bacevičienė pasakoja, jog ilgesį dukroms išsklaido ir moderniosios technologijos. Kas vakarą kalbasi su dukromis. Ypač su jaunėle. Ji trokšta viską išsipasakoti, išlieti visas emocijas.
Per du tūkstančius eurų už mėnesį darbo gaunančios dukros mamą jau porą kartų palepino skrydžiu į Dubliną. Bilietus padovanoja su gimtadieniu.
Šiemet per Velykas pakvietė abu tėvus. Nupirko bilietus. Ponia Aldona sako niekuomet negalvojusi, kad, išėjus į pensiją, teks mokytis anglų kalbos. Nusipirko anglų kalbos pradžiamokslį. Bent keletas elementarių žodžių ar posakių praverčia kelionėje.
PASTOVUMAS: Mokytoja Aldona Bacevičienė į Šaukėnus atvažiavo baigusi studijas Vilniaus pedagoginiame institute. Čia gyvena jau beveik 40 metų.
VILTIS: Dviejų dukrų mama Aldona Bacevičienė tikisi, jog dukros kada nors iš Airijos grįš į Lietuvą.
Autorės nuotr.