Naujausios
Sunkiau šešėlyje krautis pinigus
Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija, bandydama prigriebti tuos, kurie užsiima nešvaria mokestine veikla, griebėsi net 7 projektų. Visi jie apima skirtingas, dažnai su slepiamais mokesčiais ir korupcija siejamas sritis. Sąžiningai dirbantys šių sričių atstovai tvirtina VMI reidų nebijantys, tik abejoja, ar įgyvendinami projektai padės atsikratyti nesąžiningųjų.
Šešėlinė visa šalis. Eltos nuotr.
Šiemet VMI paskelbė pratęsianti dar pernai pradėtus du projektus – „Būstas be mokesčių“ ir „Baltieji chalatai“. Šių projektų pasirodė maža, todėl sugalvoti dar penki nauji – „Atsakinga statyba“, „Skaidri gamyba“, „Ratai“, „Šou be šešėlių“ bei „Nuostolinga įmonė“.
„VMI kiekvienais metais vykdo projektus, kurių metu daugiau dėmesio kreipia į tuos verslo sektorius, kurių veikloje nustatoma didžiausia mokesčių vengimo rizika“, – sakė VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Pernai pradėtas projektas „Baltieji chalatai“ jau davė rezultatų. Buvo atliekami patikrinimai privačiose sveikatos priežiūros, odontologijos, veterinarijos paslaugas teikiančiose įstaigose. Nustatyta įvairių pažeidimų.
Dėmesys privatininkams
Tačiau gydytojas traumatologas Gediminas Akelaitis įsitikinęs, kad VMI turėtų koncentruotis į problemiškesnes sritis.
„Realios problemos, kuriomis turėtų rūpintis Mokesčių inspekcija, tai yra ligonių kasos, kur juda dideli pinigai. Jie netikrina tų, kaip aš vadinu kioskų, kur dirba, pavyzdžiui, šeimos gydytojai. Nėra jokios kontrolės. Savivaldybės neturi jokios įtakos. Valstybinė ligonių kasa sako, kad jie turi licenciją, todėl kasos privalo finansuoti. Jie pinigus ima, o ką ten veikia, neaišku“, – įžvalgomis dalijosi G.Akelaitis.
Nelegalus šou verslas
Šiemet ypač didelį dėmesį inspekcija ketina skirti renginių organizatorių veiklos skaidrumui. Projektu „Šou be šešėlio“ siekiama išsiaiškinti, kaip pramoginių renginių didžiausiose Lietuvos arenose organizatoriai paiso mokestinių prievolių.
Jau anksčiau kontroliuodama komercinių pramoginių renginių organizatorių veiklą VMI buvo nustačiusi pažeidimų. Pavyzdžiui, viena viešoji įstaiga, prisidengdama pelno nesiekiančios organizacijos vardu, faktiškai vykdė komercinę veiklą. Po VMI patikrinimų įstaiga už trejus metus į valstybės biudžetą turės pervesti daugiau kaip 9 mln. litų.
Renginių organizatorė ir vedybų planuotoja Sandra Valantiejienė mano, kad VMI turėtų atkreipti dėmesį ir į mokesčius slepiančius smulkiuosius renginių organizatorius, kurie ne tik teršia sąžiningųjų vardą, bet ir iškreipia rinkos kainas.
„Tie, kurie save reklamuoja, yra patikrinti ir laiko, ir žmonių, visi dirba oficialiai. Ir niekas nežaidžia, kad neužsidirbtų sau baudų. O tų vadinamųjų namudininkų, kurie darbo dienomis stato namą, o savaitgaliais fotografuoja, buvo, yra ir, manau, bus. Aišku, skaudina, kad dėl kelių nesąžiningų žmonių klijuojamas prastas vardas visai sričiai“, – teigė renginių organizatorė.
Sąžiningi ratai
Šiemet mokesčių inspekcija pradėjo įgyvendinti ir projektą „Ratai“. Jo tikslas – prekiaujančių automobiliais bei teikiančiųjų remonto paslaugas pajamų apskaita, įmonių vadovų turto ir pajamų vertinimas.
Kauno automobilių turgaus vadovas Valentinas Naujanis pasakojo, kad nesąžiningų sandėrių šioje srityje pasitaiko, tačiau patikino, kad jie ir taip sulaukia VMI dėmesio.
„Tas verslas yra pasikeitęs. Daugelis automobilių parduodami per įmones, kurios dirba legaliai, ten oficialiai priimti darbuotojai. Tai irgi galima priskirti prie VMI nuopelnų. Per dvejus metus viskas keitėsi į gera. Be abejo, būtų geriau, kad absoliučiai viskas vyktų legaliai, nes pirkėjui geriau pirkti iš kompanijos, turėti garantijas, žinoti, kur grįžti ir pareikšti pretenzijas. Nelegalių prekeivių ir ateityje turėtų mažėti. Bet kažkokių stebuklų ar milijonų į biudžetą tikėtis taip pat nereikėtų“, – sakė V.Naujanis.
Kiti projektai
VMI šiais metais stengiasi atkreipti dėmesį į tuos verslo sektorius, kurių veikloje nustatoma didžiausia mokesčių vengimo rizika.
Būtent todėl nutarta vykdyti projektą „Atsakinga statyba“. Jo tikslas – užtikrinti visų statybos proceso dalyvių, nuo plėtotojų iki statybininkų, pajamų apskaitą, leidžiamų atsiskaitymų pagrįstumą, teisingą mokesčių deklaravimą bei atsiskaitymą laiku.
Ne ką mažesnis dėmesys skiriamas ir gamybos įmonėms. Projektu „Skaidri gamyba“ siekiama užtikrinti sukuriamos pridedamosios vertės teisingą apskaitą, leidžiamų atsiskaitymų pagrįstumą, teisingą mokesčių deklaravimą ir mokėjimą.
VMI sieks ir kuo skaidresnio įmonių darbo. Inspektoriai tikrins ir kontroliuos įtarimą keliančias daugelį metų nuostolingai dirbančias įmones. Šių faktų priežastis stengsis išsiaiškinti projekto „Nuostolinga įmonė“ vadovai.
„Baltųjų chalatų“ rezultatai
Vykdant projektą „Baltieji chalatai“ praėjusiais metais atlikti 423 patikrinimai privačiose sveikatos priežiūros, odontologijos ir veterinarijos paslaugas teikiančiose įmonėse. Pažeidimų rasta net 74 proc. įmonių. Mokesčių mokėtojams apskaičiuota beveik 1,37 mln. litų papildomų mokesčių, nustatyta deklaruoto pelno padidinimo (nuostolio sumažinimo) suma siekia 4,5 mln. litų. Iš viso per 2013 m. privačios medicinos įmonės sumokėjo 5,9 mln. litų, arba 13,7 proc. daugiau mokesčių nei 2012 m. Praėjusiais metais valstybinio socialinio draudimo mokesčių sumokėta 10,3 mln. litų, arba 12,9 proc. daugiau nei 2012 m. Taigi iš viso projekto metu analizuoti 2700 mokesčių mokėtojų sumokėjo daugiau kaip 16 mln. litų, arba 13,2 proc. daugiau nei 2012 m.
„Būsto be mokesčių“ rezultatai
Projekto „Būstas be mokesčių“ tikslas – nustatyti prabangius Nekilnojamojo turto registre neregistruotus gyvenamuosius, nebaigtos statybos ar savavališkai pastatytus namus. VMI iš viso nustatė 179 gyventojus, neįregistravusius gyvenamojo nekilnojamojo turto. Atrinkta patikrinti 90 fizinių asmenų. Nustatyta nedeklaruotų 2,6 mln. litų apmokestinamų pajamų, papildomai mokėtina fizinių asmenų mokesčių suma siekia 316 tūkst. litų, pradėti 6 ikiteisminiai tyrimai. Nustatyta papildomai mokėtina 6,2 mln. litų juridinių asmenų mokesčių suma, pelno mokesčio bazė padidinta 25 mln. litų. Nustatytos nedeklaruotos juridinių vienetų gyvenamojo nekilnojamojo turto pardavimo pajamos – 4 mln. litų.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“