Socialinio darbo iššūkiai – greiti sprendimai ir atsakomybė

B. Petkevičiūtės nuotr.
Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjas Kęstutis Knizikevičius sako, kad dažniausiai galima žmogui padėti, bet labai liūdna, kad pagalbos atsisako – todėl pasiekti rezultato nepavyksta.
Antradienį paminėta Socialinių darbuotojų diena. Biržų pilies arsenalo salėje ta proga organizuotas renginys, skirtas pagerbti ir padėkoti šios srities atstovams, savo nuoširdžiu darbu prisidedantiems prie žmonių, kuriems jų pagalba yra labai reikalinga, gerovės. Apie socialinius darbuotojus, jų darbą, problemas „Biržiečių žodžiui“ sutiko papasakoti penkerius metus Socialinės paramos skyriaus vedėjo pareigas einantis Kęstutis Knizikevičius.

Dirbant socialinį darbą, tenka nuolat spręsti problemas, kurios susijusios su vargingai gyvenančiais žmonėmis, mažus vaikus auginančiomis šeimomis... Ar jūs, vadovaudamas skyriui, jaučiatės savo vėžėse?

Socialinėje srityje dirbu nuo 2016 metų, kai tuometinio Administracijos direktoriaus buvau paprašytas pavaduoti skyriaus vedėją, kol įvyks naujas konkursas. Įkalbėjo dalyvauti ir konkurse, tad nuo 2017 metų oficialiai esu Socialinės paramos skyriaus vedėjas. Gaudamas tokį pasiūlymą, turėjau daug abejonių ir iš pradžių nesutikau pavaduoti, kadangi esu baigęs sveikatos krypties mokslus. Iš pradžių buvo sunku, kadangi teko susipažinti su daug naujų teisės aktų, projektų rengimui tekdavo skirti daug laiko, juos analizuojant, gilinantis, bendraujant su kolegomis iš kitų savivaldybių... Suprasti, kas ta socialinė sritis yra, reikėjo laiko ir pastangų. Nors darbas yra labai sunkus ir jautrus visuomenei, tačiau kartu labai dinamiškas, nemonotoniškas, reikalaujantis greitų sprendimų, keliantis daug iššūkių, o man tai patinka. Esu dirbęs ne vieną monotonišką darbą ir greitai supratau, kad toks – ne man, todėl galiu teigti, kad esu savo vėžėse.

Toliau skaitykite popierinėje arba elektroninėje laikraščio versijoje (PDF). Užsakyti galite http://www.birzietis.com