Naujausios
Vika ir Tomas Gasiūnai, ūkio technikos parduotuvės ,,Vilukta‘‘ savininkai
Naujoji šeimos parduotuvė atsidarė ir spėjo padirbti vos keturias dienas iki karantino paskelbimo.
-Iš pradžių neramino nežinia, svarstėme, kaip dabar bus. Bet per daug nepergyvenome. Susikūrėme internetinę parduotuvę, kuri mus kažkiek gelbėjo uždarymo metu. Kadangi buvome ką tik įsikūrę, bet kokiu atveju, didelio pelno pradžioje nesitikėjome. Viskam reikia laiko. Tik keisti ir nesąžiningi pasirodė valdžios sprendimai: didieji prekybos centrai, kuriuose nugaromis liesdavosi besibūriuojantys pirkėjai galėjo dirbti, o kitos parduotuvės, į kurias pirkėjai neplūsta miniomis – ne. Juk karantino metu žmonės kaip tik leido laiką namuose: vieni kažką remontavo, kiti tvarkė aplinką, tad manau, kad tikrai ne vienam būtų prireikę ne tik maisto produktų. Parama, gauta iš valstybės, žinoma, yra šiokia tokia pagalba,- kalbėjo Vika.
Paklaustas, ar nedarbo laikotarpis stipriai paveikė finansiškai, Tomas pasakojo:
-Žinoma, kad paveikė. Įplaukų beveik nebuvo, o atlyginimą savo darbuotojui mokėti reikėjo. Parduotuvės išlaikymas irgi kainuoja. Planavome atsidaryti prasidėjus sezonui, kada ūkio technikos prekių paklausa yra didžiausia, bet iškart po atsidarymo viskas sustojo. Gerai, kad dabar jau viskas grįžta į savas vėžes. Pirkėjai užsuka vis dažniau. Viskas yra gerai. Iš tikrųjų, mes buvome pasiruošę dar blogesniam...
„Prekybos centrai, kuriuose nugaromis liesdavosi besibūriuojantys pirkėjai galėjo dirbti, o kitos parduotuvės, į kurias pirkėjai neplūsta miniomis – ne. Juk karantino metu žmonės kaip tik leido laiką namuose: vieni kažką remontavo, kiti tvarkė aplinką, tad tikrai ne vienam būtų prireikę ne tik maisto produktų.“ V. Gasiūnienė.
Gintarė Bogdanaitė, ,,Gintarės sveikatingumo studijos‘‘ įkūrėja:
-Karantinas buvo nemalonus išbandymas, nes savo veiklą buvau pradėjusi prieš pusę metų. Sekėsi tikrai neblogai ir staiga, dar tik įsibėgėjus, teko užsidaryti. Baisiausia buvo ta nežinomybė dėl ateities, galvojome: kaip viskas bus, kiek laiko tai tęsis ir apskritai, apie pačią ligą buvo daug neaiškumų. Išsigandau, kai dauguma dezinfekcinių prekių dingo iš prekybos,- kalbėjo Gintarė.
Merginos nuomone, nors ir gauta parama iš valstybės nėra didelė, tai vis geriau negu nieko.
-Nedirbau du mėnesius. Kai vėl atsidarėme, didelių sunkumų nekilo. Gal tik žmonės buvo šiek tiek pasimetę dėl druskų kambario dovanų kuponų galiojimo laiko. Visiems reikėjo paaiškinti, kad kuponai ir abonementai prasitęsė tiek, kiek nedirbo studija. Kai parduotuvėse vėl atsirado apsauginių ir dezinfekcijos priemonių, jos buvo brangesnės negu įprasta. Tačiau studijoje nuo pat atsidarymo laikiausi griežtų higienos taisyklių: paviršių dezinfekavimas, patalpų vėdinimas, baktericidinės lempos naudojimas ir panašiai. Šiek tiek keista buvo skaityti kitų įstaigų nusiskundimus, kad taip dažnai reikia dezinfekuoti ir vėdinti patalpas, nejaugi niekas to nedarė iki karantino... Džiugu, kad grįžtame į savo vėžes. Nors žmonių srautas į druskų kambarį yra reguliuojamas, išlaikomas atstumas, jie grįžta labai išsiilgę veiklų. Bet tas nerimas dėl ateities išlieka, ypač, kai netyla kalbos apie antrąją bangą,- nuogąstavo sveikatingumo studijos savininkė.
Gintarė laisvą laiką karantino metu išnaudojo savo žinių tobulinimui nuotoliniuose seminaruose ir konferencijose, bei buvimui su šeima. Pasak merginos, sveikatingumo studijoje paslaugos po karantino nepabrango.
Kirpėja Žyginta Bitinė
Žyginta savo naujos kirpyklos duris klientėms atvėrė vos keletą dienų prieš karantino paskelbimą. Tai, pasak kirpėjos, paliko jai skolų bagažą, kurį tenka tempti iki šiol.
-Naujai kirpyklai investavau visus savo pinigus. Skolas plaukų priežiūros įmonei ir Litesko dalimis grąžinu iki šiol. Viskas susijaukė. Kai vėl pradėjau dirbti, klientės sugrįžo, tačiau, negalėjau jų kuo daugiau priimti, nes tai yra fiziškai neįmanoma. Be to, visų reikalavimų laikymasis, kada vienam klientui turėjo būti skirta tam tikras kvadratinių metrų skaičius taip pat ribojo klienčių skaičių. Vyresnio amžiaus moterys iš pradžių prisibijojo ateiti, bet dabar viskas jau yra gerai,- pasakojo kirpėja.
Žygintos nuomone, viskas buvo per daug išpūsta valdžios, ko, galbūt, visai ir nereikėjo:
-Aš nesakau, kad viruso nebuvo, ir kad neturime saugotis. Bet manau, kad už viso to slypi tam tikri politiniai žaidimai. Kaip viskas yra iš tikrųjų, parodys laikas: gal paskui suprasime, kad buvome tos supančiotos avelės, kurios negalėjo pajudėti. Labiausiai gaila, kad nukentėjo paprasti žmonės, kurie prarado savo darbus ar verslus. Tą pasekmių naštą su savimi velkame iki šiol, o jeigu dar bus antroji banga, kaip kalbama, manau mūsų visai valstybei gresia bankrotas, nes tai nėra normalu.
Jeigu sektume visus valdžios reikalavimus ir rekomendacijas karantino metu, matytume, kad vieni jų prieštarauja kitiems, o kai kurie – visai neadekvatūs. Leisti daugybei žmonių trintis prekybos centruose, bet neleisti dirbti mums, veda link žlugimo. Tai smulkiųjų verslininkų visiškas negerbimas ir sunaikinimas. Aš susikūriau darbo vietą pati iš savo uždirbtų pinigų, niekada iki šiol neprašiau jokios paramos iš valstybės, neprašiau, kad mane išlaikytų, todėl jaučiuosi nuskriausta, nereikalinga ir neįvertinta, nes manęs negerbia kaip savo pilietės.
Paramą karantino metu gavau ir, žinoma, tai yra geriau negu nieko, bet visi draudimai ir apribojimai liūdina. O mūsų miesto valdžiai palinkėčiau žmogiškumo, norėtųsi, kad jie leistų žmogui klestėti, kvėpuoti, o ne dusinti, kai į savivaldybę ateiname pagalbos... Rodos, kad viskas tik ritasi velniop. Visa sistema Lietuvoje turi keistis. Tik ir kalbama, kokie užsiėmę šiais laikais yra žmonės, visi tik dirba ir dirba. Bet juk mes tiek dirbame ne todėl, kad to labai norime, o todėl, kad esame priversti taip gyventi – nebespėjame uždirbti tiek, kiek turime atiduoti. Dabar neįmanoma pasivyti tų nuostolingų dviejų mėnesių, nes jau esame nublokšti atgal, bet labai noriu, kad visiems gyvenimas vėl atsistotų į savo vėžes, -kalbėjo Žyginta. Pasak kirpėjos, nors dabar ir labai sunkus metas, paslaugų kainos jos kirpykloje nepakilo, nes sunku yra visiems.