Naujausios
Skubama rinktis atliekų tvarkymo būdą
Šiaulių politikų duris aktyviai varsto užsienio investuotojai, norintys įkelti koją į regiono atliekų tvarkymo rinką. Antradienį Savivaldybėje lankėsi prancūzai, siūlydami statyti atliekų mechaninio - biologinio apdorojimo įrenginius. Vakar konsultantai politikus jau įtikino, kad tai — geriausias būdas.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Pristatymas — siauram ratui
Atliekų tvarkymo alternatyvos pristatytos siauram aukščiausių miesto politikų ratui. Dalyvavo dar Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) ir atliekų vežėjų bendrovių vadovai.
ŠRATC-o užsakymu UAB "Ekokonsultacijos" atliko galimų atliekų tvarkymo būdų regione analizę. Balandžio 9 dieną Regiono plėtros taryba spręs, kokį būda rinktis. Iki to laiko ŠRATC-as konsultantų darbą ketina pristatyti ir kitose apskrities savivaldybėse.
Konsultatų atstovės teigė, jog Šiaulių regione reikėtų rinktis mechaninį-biologinį buitinių atliekų apdorojimą. Atliekos būtų rūšiuojamos, antrinės žaliavos perdirbamos, žaliosios atliekos kompostuojamos, išgaunamos dujos. Tačiau negalima būtų kompostuoti maisto atliekų. Be to, reikėtų spręsti, kur dėti techninį kompostą.
Teoriniais konsultantų skaičiavimais, vidutinė vienos tonos atliekų kompostavimo kaina — 141 litas, deginimo — 276 litai, deginimo pirolizės būdu, kai visiškai sudeginamos visos atliekos, — 487 litai.
Mechaninio-biologinio atliekų apdorojimo kaštai galintys išaugti dėl techninio komposto tvarkymo. Jį vežant deginti, pavyzdžiui, į „Akmenės cementą“ reikėtų mokėti.
ŠRATC-o vadovas Raimundas Jakutis „Šiaulių kraštui“ teigė, jog dabar vienos tonos atliekų tvarkymas sąvartyne vidutiniškai kainuoja 55 litus. Tačiau nuo 2012 metų prie šios sumos prisidėtų dar 75 litai. Tokį “sąvartyno vartų“ mokestį Aplinkos ministerija planuoja, jeigu atliekų kiekis sąvartyne nebus mažinamas.
Pagal ES direktyvas 2013 metais turi būti perdirbama 50 procentų atliekų. Šiuo metu Šiaulių regione perdirbama vos 7,5 procento surenkamų atliekų.
Ateina milijonai
Dėl atliekų tvarkymo būdų skubama apsispręsti, nes Šiaulių regiono atliekų tvarkymo sistemai toliau kurti skiriama 47 milijonai litų europinių pinigų.
Paraiškas paramai gauti reikėtų teikti 2011 metų sausį. Iki to laiko turi būti parengtos galimybių studijos, poveikio aplinkai vertinimas, konkursai įrengimų statytojams parinkti. Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginių projektas gali gauti iki 70 procentų finansinę paramą. Atliekų surinkimo sistemos — iki 100 procentų.
Prancūzai siūlosi patys viską už savo lėšas padaryti: „nuo A iki Z“. Bet, anot Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio, “koks durnius atsisakys paramos lėšų, jeigu yra galimybė jas gauti“.
Regiono plėtros tarybai jau buvo pristatyti keli investuotojų siūlomi atliekų perdirbimo variantai. Verslininkas Dirkas Cvikas yra pasiūlęs statyti biojėgainę, bendrovės „Naftos grupės“ atstovai — deginti visas buitines atliekas, pastačius pirolizės jėgainę. Deginti netinkamas perdirbti atliekas siūlosi “Akmenės cementas“.
Merui aiškiau
„Manau, priimtiniausias būdas yra mechaninis biologinis atliekų tvarkymas, — sakė konsultantų išvadas išgirdęs G. Mikšys. — Man dabar pasidarė aiškiau. Tai — vienas iš pigesnių būdų, be to, būtų vykdomos ES direktyvos dėl antrinių žaliavų surinkimo, perdirbimo.“
Anot mero, rinktis reikia tą būdą, kuris nedidintų rinkliavos gyventojams. Be to, pasirinkus mechaninį-biologinį atliekų apdorojimą, „vietos užteks visiems“: ir atliekų degintojams, ir biojėgainių statytojams, ir antrinių žaliavų perdirbėjams. Pastarieji gamyklas gali statyti Pramoniniame parke.
G. Mikšio nuomone, tik pirolizės jėgainė nėra priimtina, nes ši technologija brangi ir Europoje neišbandyta: „Vokietijoje buvo dvi įmonės, bet jos uždarytos, ir Šiauliai neturėtų būti eksperimentų miestu.“