Skaudi tema: kada vaikas atskiriamas nuo tėvų

Asmen. nuotr.
Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė teigia, kad vaikų paėmimas iš tėvų – kraštutinė priemonė.
Sustiprinus vaikų teisių apsaugą, pasipylė svarstymai, ar nebus sudarytos sąlygos piktnaudžiauti įgaliojimais. Biržų rajono Vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) specialistai šiemet šešis kartus kreipėsi į Teismą dėl leidimo paimti vaikus iš jų tėvų. Tad kaip yra iš tikrųjų: ar tėvai nesugeba užtikrinti vaikui saugios vaikystės, ar tarnybos atima atžalas be priežasties?

Kraštutinė priemonė

Kiekvienas suaugęs žmogus turėtų užtikrinti savo vaikui saugią ir laimingą vaikystę, sako Panevėžio apskrities VTAS vedėja Žaneta Ginaitė. Pasak jos, vaiko teisių apsaugos sistemos prioritetas – vaiko prigimtinė teisė augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, apsaugant ir ginant vaiko teises ir teisėtus interesus. Vedėja teigė, kad nežinojimas dažnai sėja nepagrįstas baimes.

-Vaikų paėmimas, tai kraštutinė priemonė, kuri yra taikoma išnaudojus visas priemones padėti šeimai arba tėvams atsisakius priimti pagalbą. Vaiko teisių gynėjai nevyksta pas šeimas, jeigu tam nėra pagrindo. Gavę pranešimą iš policijos pareigūnų, sveikatos priežiūros įstaigų, visuomenės, Tarnybos specialistai važiuoja pas šeimą, išklauso vaiko nuomonę, tėvus ir, esant būtinybei vertina vaiko situaciją. Vaiko apsaugos poreikis nustatomas tik tada, kai yra fiksuojamas realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar net gyvybei. Tuomet, prieš apgyvendinant vaikus saugioje aplinkoje, specialistai pirmiausia ieško senelių, močiučių, dėdžių, tetų ir kitų artimų giminaičių, draugų, kurie galėtų ir sutiktų pasirūpinti vaiku iki kol tėvai bus pajėgūs tą padaryti patys,- kalbėjo Ž. Ginaitė. Pasak vedėjos, jeigu matoma, kad vaikas tinkamai prižiūrimas, specialistai nagrinėjimą baigia. O jei paaiškėja, kad šeimai arba vaikui reikia tam tikrų paslaugų dėl šeimoje iškilusių sunkumų – pradedama atvejo vadyba, už kurią atsakinga rajono ar miesto savivalda. Tada savivaldybė kartu su tėvais ieško sprendimų, kokie veiksmai pagerintų vaiko situaciją šeimoje.

Alkoholis svarbiau už atžalas

Pagrindinės priežastys, dėl kurių tėvai nesugeba pasirūpinti savo vaikais, pasak Ž. Ginaitės, yra alkoholis ir nepriežiūra. Vedėja užsiminė, kad pasitaiko atvejų, kad su vaikų nepriežiūra susiduria ir pasiturinčios, iš pažiūros pavyzdingos šeimos.

- Nuolat dirbantys, keliaujantys ir retai namie būnantys tėvai nesidomi vaiko gyvenimu, jis įpranta augti su vis besikeičiančiomis auklėmis. Tokie vaikai neturi su kuo pasikalbėti, kam papasakoti apie savo išgyvenimus. O kalbant apie alkoholį, tėvai turėtų įvertinti, kad jie yra pavyzdys savo vaikams ir apie tai pagalvoti prieš jį vartodami. O jei jau nusprendė pasivaišinti, turi neužmiršti, kad ten, kur yra vaikų, privalo būti ir blaivus asmuo, galintis tinkamai pasirūpinti vaiku,- kalbėjo Ž. Ginaitė.

Jei tėvai pasitaiso, vaikai sugrįžta

Vedėja pasakojo, kad jeigu vaiko tėvai pasikeičia ir nebelieka pavojaus vaiko saugumui, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams. O jei išlieka rizika, su šeima toliau dirba specialistai.

- Deja, bet dažnai tik ištikusi krizė tėvus priverčia rimtai susimąstyti, kokioje aplinkoje auga jų vaikai ir koks netinkamas jų gyvenimo būdas. Bet Tarnybos specialistus džiugina, kad krizės ir sunkumai tėvams suteikia jėgų priimti pagalbą ir šie ryžtasi pokyčiams,- sakė Ž. Ginaitė. Pasak jos, tėvai dėl vaikų susigrąžinimo stengiasi: priima teikiamą pagalbą, vyksta gydytis priklausomybių ligų, lankosi pas specialistus, bendradarbiauja su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju, lanko tėvystės įgūdžių kursus.

Sunku emociškai

Dalyvauti vaiko paėmimo iš tėvų procese turbūt nenorėtų nė vienas. Sunku visiems: vaikams, tėvams ir net patiems specialistams. Pasak vedėjos, kalbėti apie darbuotojų emocijas nelengva. Šis darbas reikalauja visų žmogiškųjų savybių: atsakomybės, žinių, objektyvaus situacijos vertinimo, susivaldymo, gebėjimo priimti greitus ir racionalius sprendimus, visapusiško požiūrio ir žmogiškos šilumos.

- Esame vaiko teisių gynėjai – tai didžiulė atsakomybė, todėl be meilės, atsidavimo ir tikėjimo dirbti būtų neįmanoma. Mūsų specialistai – profesionalai, suprantantys savo darbo specifiką ir siekiantys pagrindinio tikslo – kad būtų saugus ir laimingas kiekvienas vaikas. Kartu jie – žmonės, liūdintys, kartais ir tyliai nubraukiantys ašarą..,- kalbėjo Ž. Ginaitė.