Naujausios
Vasaros pradžia žada gerus kitus metus
Vladas VERTELIS
„Šiaulių krašto“ vyriausiasis redaktorius
„Šiaulių krašto“ išankstinė prenumerata įsibėgėja. Pigiau kitiems metams „Šiaulių kraštą“ galima užsiprenumeruoti mūsų platinimo tarnyboje, Šiauliuose – įmonėje „Naujoji tvarka“, redakcijose.
Išankstinės lengvatinės prenumeratos laikotarpis – ištikimiesiems laikraščio skaitytojams ne tik gera proga sutaupyti, bet ir pačiai redakcijai planuoti dienraščio ateitį.
Redakcija gyvena bent viena diena į priekį, nes ir rytiniuose pasitarimuose, ir baigiamojoje laikraščio gamybos stadijoje kvėpuojama rytdiena. Planuojama ir kelerių metų bendrovės leidinių perspektyva, todėl pasakyti, koks laikraštis bus kitų metų sausio pradžioje, tikrai nėra būrimas iš kavos tirščių.
Laikraštis stiprėja, todėl galime teigti, kad išlaikysime tas vertybes, kuriomis ir išsiskyrė „Šiaulių kraštas“.
„Šiaulių kraštas“ buvo ir liks regioninis laikraštis. Leisti miesto ar rajono leidinį – daug paprasčiau ir pigiau negu platesnės apimties laikraštį. Be centrinės redakcijos Šiauliuose, mes turime redakcijas visuose apskrities rajonuose ir Kuršėnuose. Laikydami pirštą ant pulso skaitytojams galime pateikti žinių, įsimintinų istorijų iš visos apskrities.
Susisteminę didelį kasdieninių naujienų ir aktualijų srautą kartu su „Šiaulių kraštu“ du kartus per savaitę išleidžiame apskrities leidinį „Krašto žinios“, kurį dabar jau gauna ir šiauliečiai. Jei rajonų naujienos neįdomios, „Krašto žinias“ galima išimti. Tačiau, redakcija žino, kad šis leidinys domina ir šiauliečius, nes daugelio mūsų šaknys, giminės, draugai – Šiaulių regione.
Be „Krašto žinių“, leidžiame ir rajonų laikraščius – „Kelmės kraštą“, „Pakruojo kraštą“, „Mūsų kraštą“ (Radviliškis). Pasinaudojus jungtinės prenumeratos teise kartu su „Šiaulių kraštu“ prenumeratoriai gauna ir šiuos rajono leidinius.
„Šiaulių kraštas“ pradedamas ir baigiamas platesnės ir bendresnės tematikos rašiniais, kurie, mūsų manymu, turėtų dominti ne konkretaus miesto ar rajono skaitytojus, o daugelį žmonių. Tai pati sunkiausia užduotis, todėl galimos publikacijų temos planuojamos kiekvieną dieną – į numerį ir toliau.
„Šiaulių krašte“ turima informacija be atrankos nemetama į katilą ir iš jos neverdama neaiškios sudėties drebučių.
Kiekvieną dieną yra formuojami teisėtvarkos, sporto, afišos, reklamos ir skelbimų puslapiai. Antradieniais pasirodo „Sveikata“, trečiadieniais – „Centas prie cento“, ketvirtadieniais – „Keturi kampai“, šeštadieniais – „Gyvenimo spalvos“. Paskutinį mėnesio penktadienį išleidžiame „Atolankas“ – kultūros ir literatūros priedą.
Yra daug kitų smulkesnių struktūrinių darinių: teminių puslapių, skyrelių, rubrikų.
Mes nedeklaruojame regioniškumo, mes leidžiame regioninį dienraštį.
Leidinio modelio nekeisime, nes žinome, kad mūsų skaitytojams naujienų, aktualijų, istorijų reikia kiekvieną dieną.
Su internetu nekovojame, atvirkščiai – draugaujame, žinome, kad laikraščių skaitymo tradicija neišnyks, o regionuose spausdintas žodis dar ilgai bus stipresnis už suskaitmenintą.
Nuo 1990 metų lapkričio – nuo pirmos leidimo dienos – „Šiaulių kraštas“ opozicijoje. Pirmiausia – valdančioms partijoms, koalicijoms.
Jeigu valdžioje įsitvirtina konservatoriai su partneriais, laikraštis per didinamąjį stiklą ieškos jų darbo broko ir labiau įsiklausys į opozicijoje likusių politinių jėgų balsą. Jeigu prie vairo socialdemokratai, laikraštis labiau girdės konservatorių balsą.
Tokia demokratijos abėcėlė. Toks pagrindinis nepriklausomo leidinio darbo principas.
Šis principas taikomas ir viešiesiems asmenims. Seniūnas, savivaldybės meras ar Administracijos direktorius – viešieji asmenys, tačiau merui ir direktoriui suteikta daug daugiau galių negu seniūnui. Mero ar direktoriaus neteisingi sprendimai bendruomenėms kainuoja daug brangiau negu seniūno klaidos.
Tad – kuo aukštesnis pareigūnas, tuo didesnis „Šiaulių krašto“ dėmesys ir aštresnė kritika.
„Šiaulių krašte“ dominuoja šviesi, pozityvi informacija. (Abejojate? Pavartykite bent savaitės laikraščio komplektą.) Daug dėmesio – žmonių pomėgiams, geroms patirtims. Kalbinami įdomūs pašnekovai, matantys mūsų kraštą nuo kalvelės. Stengiamės leisti provincijos, bet ne provincialų laikraštį.
„Šiaulių kraštas“ nesiūlo nieko griauti, naikinti.
„Šiaulių kraštas“ kviečia kurti ir tobulinti. Kviečiame diskutuoti ir diskutuojant daryti mažiau klaidų. Nemažai laikraščio vietos skirdami šalies narystei Europos Sąjungoje, norime, kad visuomenėje vyrautų kritiškesnė mintis ir šios struktūros atžvilgiu. Visuomenę nuo avinų bandos skiria ir gebėjimas reiškinius vertinti kritiškai.
Rašydami apie Šiaulių universiteto problemas norime, kad ši kertinė regiono įstaiga neiššvaistytų prestižo, taptų bendruomenes vienijančia, šviečiančia ir brandinančia jėga.
„Šiaulių kraštas“ pritaria tiems laikraščio autoriams, kurie teigia, kad universiteto stagnaciją lėmė labiau vidinės nei išorinės problemos. Tačiau panašu, kad universitete vyrauja priešinga nuomonė.
Dienraščio leidyba – labai sudėtingas procesas. Per 24-erius leidybos metus būta didesnių ar mažesnių kiekybės ir kokybės svyravimų.
Tačiau, kai laikraštis vėl kopdavo į kalną, t.y. tapdavo ne tik įvairesnis, bet ir pilietiškesnis, kritiškesnis, sulaukdavome kritikos ir puolimų.
Dažniausiai buvo puolama iš pakrūmės, anonimiškai, skleidžiant gandus gandelius. Ir dabar vėl jau bandoma kabinti bulvarinio, kažkam parsidavusio, neskaidrios struktūros leidinio etiketę.
Kiekvieną labiau kritinę publikaciją interneto komentaruose, anoniminiuose laiškeliuose ir skambučiuose palydi standartinė frazė: užsakytas straipsnis.
Pagal pakrūmės veikėjų logiką, „Šiaulių kraštas“ turėtų būti kažkoks užsakymų stalas, prie kurio rikiuojasi politinės partijos ir įvairaus plauko veikėjai, norintys įkąsti konkurentams. (Tad redakcija turėtų gyventi kaip naftos baronai.)
Politiniai tekstai laikraštyje atsiranda politinių kampanijų metu pagal Vyriausiojoje rinkimų komisijoje deklaruotus įkainius, su visais užsakymo numeriais ir išskirtiniais šriftais.
Turbūt tie gandų ir šmeižto skleidėjai neįsivaizduoja, kad yra žmonių, dar dirbančių pagal sąžinę, be užsakymų, vardan idėjos, misijos vedamų, dirbančių visuomenei ir gerai išstudijavusių šalies įstatymus.
Be „užsakymo stalo“ pasakėlės, pakrūmininkai meta „Šiaulių krašto“ akcininkų kortą. Atseit redakcijoje be kažkokių mistinių akcininkų ( partinių veikėjų, oligarchų) valios neatsiranda nė vienos publikacijos.
Bendrovės akcininkų sąrašas – jokia paslaptis, kiekvienam laisvai prieinamas Kultūros ministerijos registre. Per 85 proc. UAB „Šiaulių kraštas“ akcijų priklauso žmonėms, dar nuo Sąjūdžio laikų susijusiems tik su lietuviška žiniasklaida.
Sprogsta ir "akcininkų“ muilo burbulas, tad gandų ir šmeižto skleidėjams belieka įsikąsti sau į ranką, jei redakcijai bent į kulną grybžtelti negali.
Keliaukime kartu, gerbiamieji skaitytojai. Mes dirbame jums, esame dėkingi už pasitikėjimą ir tikėjimą geresne ateitim.
