UAB „Darbo partija“. Verslo planas.

UAB „Darbo partija“. Verslo planas.

Rytas STASELIS

Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas akivaizdžiai netveria Briuselyje. Per paskutines savaites jis suvis įsisiautėjo. Pats p. Uspaskichas tvirtina po rinkimų sieksiąs premjero posto, o jo partija sieks aplinkos, finansų, ūkio, energetikos, susisiekimo ir žemės ūkio ministrų portfelių, o „galbūt ir poros kitų ministerijų kontrolę“.

Tuo tarpu UAB „Dujotekana“ vadovas Vladimiras Orechovas tvirtina, esą Europos Parlamento narys siekia perimti bendrovės dujų tiekimo verslą jau dabar. O be to šią savaitę p. Uspaskichas pareikalavo pareikalavo dabartinio ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus galvos.

Nuo nepasotinamo apetito skatinamo nekantrumo – tik vienas žingsnis negyvai apžiotais kąsniais užspringti.

Įtarčiau, kad UAB „Darbo partija“ pagrindinis akcininkas ir vadovas rimtai patikėjo kelią į pergalę rinkimuose rodančiomis sociologų apklausomis. Galbūt. Kai kurie politikos ekspertai dėl sociologinių apklausų į euforiją puolusiems politikams kaip taisyklė pataria būti atsargesniems.

Nurodydami, kad piliečių nuomonė atsakant į apklausose pateikiamus klausimus ir pildant biuletenius prie rinkimų urnų ne visada sutampa. Piktas iki pasiutimo „ant Kubiliaus“ sociologinėje apklausoje lietuvis balsuodamas rinkimuose kai kada įjungia savo valstietišką protą.

Jei taip įvyktų šį rudenį, p. Uspaskicho pretenzijos į „aplinkos, finansų, ūkio, energetikos, susisiekimo, žemės ūkio ir dar poros kitų ministrų portfelius“ lietuviui gali sukelti siaubą. Ar bent jau didžią abejonę. Nebent jis būtų UAB „Darbo partija“ akcininkas.

„Uabo“ sąvoka šiuo atveju – jokia metafora. Net buvę ir ligi šiol tebesantys tos partijos kūrėjai neoficialiuose pokalbiuose nedviprasmiškai patvirtina: Darbo partija iš esmės yra verslo subjektas po politikos skraiste. Akcininkai (formaliai – partijos nariai) susimeta pinigų tariamai politinei veiklai, investuoja į rinkimų kampaniją (kaip į bet kurį kitą verslą) ir siekia investicijų grąžos. Nekvaršindami sau galvos dėl kokios nors ideologijos, principų ar vertybių. Atidžiau pažiūrėjus į p. Uspaskicho pretendencijų sąrašėlį, galima atkreipti dėmesį, kad paprastą kriterijų: šios ministerijos kuruoja stambiausias valstybines įmones, valdo didžiausius valstybės investicijų portfelius ir kelia mažiausiai galvos skausmo.

Tame sąrašėlyje nerasite Vidaus reikalų (terliotis su mažas algas gaunančiais policininkais ar ugniagesiais?), užsienio reikalų (tegu tais reikalais užsiima „tūpi“ socialdemokratai arba konservatoriai), krašto apsaugos (reikia šiokios tokios kompetencijos), kultūros (buvusio „darbiečių“ ministro Vladimiro Prudnikovo pavyzdys rodo, kad ten galima rasti nebent intrigų avilį, o ne pinigų), sveikatos apsaugos (ten reikia tęsti skausmingas reformas), teisingumo (fu, kalėjimai), švietimo ir mokslo (streikuojantys mokytojai ir mokyklų tinklo optimizavimas – vien galvos skausmas), socialinės apsaugos ir darbo (apsaugok Viešpatie nuo „Sodros“ ir neišvengiamos reformos).

Rasis sakančių, kad prie „šiltesnių“ valstybės kuruojamų sektorių pasišildyti – nėra joks išskirtinis Darbo partijos bruožas. Tuo tarpu p. Uspaskicho kompanija bent nesimaivo. Skonio ir atsakymo į klausimą – kokioje šalyje gyventi norime – reikalas. Už nesimaivančius cinikus politikoje man labiau patinka tie, kurie prisidirbę bent jau nurausta ir retkarčiais atsistatydina.

Plėtodamas savo oficialų kocerno „Vikonda“ verslą Lietuvoje, vėliau kaimyninėse šalyse, mano nuomone, p. Uspaskichas galėjo būti viena šalies verslo pažibų.

Neatmetu tikimybės, kad šiandien „Vikonda“ galėjo būti net vienu iš regiono šalyse žinomų lietuviškų prekės ženklų. Tačiau problema ta, kad, manding, didžiausius ir greičiausius pinigus dabartinis Darbo partijos lyderis uždirbo ne iš „Vikondos“, o prieš septyniolika metų Mergelių salose registruotos bendrovės „Jangila Incorporated“. Jos veikla tarpininkaujant parduodant „Gazprom“ dujas Lietuvoje, vien Lietuvos iždui anų laikų pinigais, prokurorų teigimu, padarė už 270-280 mln. Lt.

Teisės ekvilibristai šią bylą šiaip taip nustūmė ligi senaties termino. Tačiau alkis ir patirtis liko.

Senaties terminas numarins dar vieną – Darbo partijos finansų bylą, kurioje visa „partijos“ viršūnėlė atvirai tyčiojasi iš teismų sistemos neveiklumo. Tuo tarpu p. Uspaskichui, ko gero, tebesisapnuoja energetikos sektoriaus „eldoradai“. Darytis tokias prielaidas skatina ne tik p. Orechovo iš „Dujotekanos“ skundai, esą p. Uspaskichas siekia perimti įmonės kontrolę.

Visa Darbo frakcija Seime dabar eina iš proto siekdama, kad parlamente būtų patvirtintos Gamtinių dujų įstatymo naujos redakcijos pataisos, draudžiančios užsiimti dujų tiekimo verslu tarpininkams (čia toks jaukas rinkėjams), tačiau paliekant galimybę verstis įmonėms, kurios kontroliuoja dujotalių atkarpas.

Gal tik sutapimas, tačiau politinės Darbo partijos iniciatyvos Seime stebuklingai sutampa su UAB „Intergas“ interesais. Ši bendrovė, kuri neskelbia mažųjų akcininkų sąrašo (51proc. akcijų priklauso „Helios group") valdo anksčiau nutiestus dujotiekius iš Gardino (Baltarusija) į Druskininkus, taip pat beveik 13 km dujų vamzdžio atkarpą į Mažeikius.

Iki rinkimų šiuose labirintuose dar bus daug įdomybių.