Naujausios
Tėviškės mėlyno Nemuno vingiais
Šiaulių kamerinis choras „Bičiuliai“ su savo rėmėjais tęsia tradiciją vasaros metu keliauti su daina kartu. Per daugiau kaip 20-tį metų apkeliavome visą Lietuvą, Latviją.
Šiais metais keliavome vingiuota panemune ir žavėjomės, kokia graži mūsų Tėvynė. Važiuodami Raudondvario link, aplankėme Kėdainių žemėje, Ruoščių kaime, 1995 metais Lietuvos Žemėtvarkos instituto specialistų nustatytą Lietuvos geografinį centrą.
Architektas Vytautas Kundrotas čia atgabeno du akmenis, simbolizuojančius Aukštaitiją ir Žemaitiją. 2008 metais pritvirtinta granito plokštė su užrašu, kad čia – Lietuvos vidurys.
S. Stanevičius rašė: „Kur Nevėžis nuo amžių pro Raudoną dvarą gryną vandienį savo į Nemuną varo“. Raudondvaryje, gidės lydimi, susipažinome su dvaro-pilies aplinka.
Prie paminklo kompozitoriui Juozui Naujaliui padėjome gėlių. Choro vadovei Ilmerai Abromavičienei davus toną, su dideliu jauduliu dainavome „Lietuva brangi“, nes iš trijų metrų aukščio mus įdėmiai stebėjo kompozitorius. Jam Raudondvaryje pastatyti net trys paminklai, veikia jo muziejus.
Vilkijoje aplankėme Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų, vieno iš 1863 metų sukilimo vadų kunigo A. Mackevičiaus patekimo į nelaisvę vietą. Kunigas buvo nužudytas1863 metų gruodžio 28 dieną.
Seredžiuje kopėme į Palemono kalną, kuriame, pagal legendą, jis palaidotas. Nuo aukšto kalno atsiveria visas Nemuno apylinkių grožis.
Veliuonoje aplankėme renesansinės architektūros paminklą – Šv. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčią. Joje daug meno kūrinių: E. Andrulio, P. Kalpoko, I. Bučinsko paveikslų. Bažnyčios tarnautojas pakvietė aplankyti bokšto muziejų.
Kopiant laiptais, aikštelėse meno kūrinių kolekcijos – vėliavos, liturginiai rūbai ir kita. Pro langelius matyti kaip ant delno Veliuona ir Nemunas. Dėkodami bažnyčioje giedojome „Marija, Marija“.
Bažnyčios šventoriuje palaidoti garsūs tautosakos rinkėjai broliai A. ir J. Juškos, nusilenkėme jiems, sutvarkėme kapą. Jų palaikai pervežti iš Kazanės.
Vaikštinėdami po parką, pilną įvairiausių skulptūrų, užkopėme į Gedimino kapo – Ramybės piliakalnį, kuriame esą palaidotas Gediminas. 1925 metais pastatytas paminklas Didžiajam kunigaikščiui Gediminui.
Raudonėje sužavėjo reprezentacinė pilis. Iš jos aukščiausio bokšto matėme nuostabius vaizdus.
Aplankėme ir Panemunės pilį su tvenkinių kaskadomis. Šią pilį tapė rusų dailininkas keliautojas N. Rerichas. Dabar pilyje šeimininkauja Lietuvos dailės akademija.
Jurbarkas šiemet švenčia 755 metų jubiliejų. Vinco Grybo muziejuje susipažinome su V. Grybo gyvenimu ir kūryba. Aplankėme ir bažnyčią, kurioje yra keturi V. Grybo kūriniai, o altorių puošia šv. Petro ir Pauliaus skulptūros, atvežtos iš Sintautų nugriautos bažnyčios. Dabar Sintautų bažnyčios altoriuje yra tik jų kopijos. Dėkodami vėl giedame, vėl skamba mūsų giesmės.
Pravažiavę ilgiausią per Nemuną tiltą, pasiekiame Kidulius. Skubėjome į šv. Archangelo Mato bažnyčią. Joje iki mirties 1984 metais vargonininkavo a. a. maestro Stasio Žalalio tėvas Kazimieras Žalalis. Čia jis gyveno su šeima.
Maestro paskutiniais gyvenimo metais čia lankėsi su anūkais. Pagerbdami jo atminimą, giedojome giesmes, dainavome „Arą“.
Greitai prabėgo nuostabi diena. Pasukę namų link visi dėkojome nuostabiai vairuotojai Aušrai, vieni kitiems. Nors kūnas buvo pavargęs, širdyje parsivežėme tiek šviesos ir šilumos, kad užtektų iki kitos vasaros.
Prezidentė Izolina Natalija Lingienė
Asmeninio albumo nuotr.
KELIONĖ: Šiaulių kamerinis choras „Bičiuliai“ ne tik padėjo gėlių prie paminklo kompozitoriui Juozui Naujaliui, bet ir sudainavo „Lietuva brangi“.