Naujausios
BULVARO POKALBIAI
Ten, kur po žeme bėga upė
Jei laiko mašina nusikeltume į praėjusio amžiaus pradžią, per karščius kojas galėtume sumerkti į upę pačiame Šiaulių centre. Rūdės upelį šiandien primena upės vardu pavadinta gatvė ir simbolinis fontanas. Tiesa, ir šis dabar – sausas.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Buvo ir mūriniai tiltai
Šiaulietė istorikė Roma Baristaitė šypsosi: jei Rūdė vėl tekėtų paviršiumi, Šiauliai turėtų upę, kuri prasideda ir baigiasi mieste.
Rūdės upelio ištakos – šaltiniuotoje pievoje netoli Kristijono Donelaičio gatvės kapinių. Perbėgęs per miestą, upelis įteka į Talkšos ežerą už stačiatikių kapinių. Jo ilgis – apie 5 kilometrai.
Pasak R. Baristaitės, žinių apie upelį nėra daug, ši tema išsamiai nėra tyrinėta.
Rūdės upelio vardas kildinamas nuo žodžio „rūda“, nes upelio vandenį balų rūda nudažydavo rudai.
XIX amžiaus pirmosios pusės dokumentuose užfiksuota, kad Posadnoja (dabar – Vytauto gatvė) ir Fabričnaja (dabar – Vilniaus) gatvių atskiras atkarpas, kertamas Rūdės upelio, jungė du mūriniai tiltai.
2007 metais Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza Sankt Peterburgo valstybiniame archyve aptiko Šiauliuose stovėjusių mūrinių tiltų brėžinius. Iki tol apie juos buvo žinoma tik fragmentiškai.
Pakišo po žeme
Pasakojama šmaikšti istorija, jog Rūdė carinėje Rusijoje buvo nuskambėjusi kaip rimta upė, nors tuo metu ją buvo galima peršokti. Neva malšinti 1831 metų sukilimo atvykusios Rusijos carinės kariuomenės pulkininkas, girdamasis laimėjimais prieš sukilėlius, sakęs, jog sėkmingai forsavo Rūdės upę ir užėmė Šiaulius.
1870 metais, Chaimui Frenkeliui pradėjus kurti odos fabriką, Rūdės upelis buvęs užtvenktas, o užtvankos vanduo naudotas odai apdirbti. Po dešimtmečio fabrikas iškeltas prie Prūdelio.
Pasak R. Baristaitės, Rūdės upelis yra paminėtas 1903 metais Gukovskio ir Ptaškino knygoje „Uezdnyj gorod Šavli“.
Tuo metu rašyta: „Pirčių mieste buvo trys: viena iš jų bendra, visos pastatytos prie Rūdės upelio, kuris išteka iš Šiaulių pelkių. Į šį upelį suteka visi nešvarūs vandenys.“
Nešvarus vanduo, į kuriuos XX amžiaus pradžioje atkreipė dėmesį knygos autoriai, bėgo todėl, kad mieste nebuvo kanalizacijos, tad Rūdė buvo tapusi savotiška kanalizacijos vaga.
Per Šiaulius upelis sruveno maždaug iki praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Apie 1937-uosius upelis pradedamas kanalizuoti, mieste įrenginėjamos kanalizacijos linijos. Į metro skersmens vamzdį Rūdė galutinai sutramdyta sovietmečiu.
Vamzdžiais upė teka po geležinkeliu greta geležinkelio stoties, po Rūdės ir Pakalnės gatvėmis, kerta Ežero gatvę ir pagal ją teka šalia link senųjų kapinių.
„Visi didieji Lietuvos miestai turi per miestą tekančią upę, Kaune susijungia net dvi didžiausios Lietuvos upės, o Šiauliuose buvo sugalvota, kad miestui upė nereikalinga ir paslėpta po žeme“, – apgailestauja R. Baristaitė.
Ne vienas į Šiaulius atvykęs svečias užsimena, kad Šiauliams būtent ir trūksta upės – kad nuplukdytų blogą energiją ir mintis.
Siūlė upelį atverti
Pasak R. Baristaitės, Rūdės upeliui atminti Vilniaus ir Rūdės gatvių sankirtoje esantis skulptoriaus Kazio Kasperavičiaus sukurtas fontanas buvo pastatytas 1986 metais, Šiauliams švenčiant 750 metų jubiliejų.
Nedidukėmis kaskadomis į dienos šviesą vėl ištryško Rūdės upelio vanduo.
2005 metais šiaulietis verslininkas Pranas Čepulis buvo iškėlęs idėją prie kaltinių „Verpsto“ kiemo vartų, šalia fontano, įrengti požeminę kavinę. Pagal verslininko sumanymą pro kavinę turėjo tekėti atvertas Rūdės upelis ir sukti medinio vandens malūno ratą. Iš viršaus kavinė turėjo būti matoma pro stiklinį tiltelį.
Bet idėja ir liko tik idėja.
Gatvės istorija
Šiaulių miesto gatvių istoriją tyrinėjusi R. Baristaitė atkreipia dėmesį į Rūdės gatvės istoriją.
Pasak istorikės, Pirmojo pasaulinio karo metais nuo dabartinės Vilniaus gatvės iki P. Višinskio gatvės buvo suformuota maža laužta gatvelė ir pavadinta Pumpen Strasse – Siurblių gatvės – vardu.
„1924 metais ji buvo padalyta į dvi gatves: nuo P. Višinskio iki šulinių prie Rūdės upelio ėjo Šaltinių gatvė, o atkarpa nuo Trakų gatvės buvo pailginta iki Pagyžių (dabar – Vytauto) gatvės ir pavadinta Rūdės gatve. Šis pasikeitimas užfiksuotas 1928 metų miesto plane“, – sako R. Baristaitė.
Šiandien Rūdės gatvė jungia Vilniaus ir Dubijos gatves.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
.
NUOMONĖ: Istorikė Roma Baristaitė neabejoja: upė miestui suteiktų gyvybės. „Arba – bent veikiantis fontanas“, – juokiasi šiaulietė
SAUSRA: Rūdės upelio fontanas – sausas.