Naujausios
Tarp provokacijos ir akistatos
Arūnas UOGINTAS,
„Šiaulių krašto“ kultūros apžvalgininkas
Šiaulių dailės galerijoje šalia šių metų Universiteto dailės magistrantų darbų eksponuojami dviejų videomenininkų: Pauliaus Karpo ir Jono Žilinsko darbai.
Jie universitete baigė audiovizualinio meno specialybę. Šie jaunuoliai jau pastebimi Lietuvos meninėje erdvėje: jie jau pakviesti dėstyti videomeno disciplinas. Paulius – į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, Jonas – į Šiaulių Šiaurės Lietuvos kolegiją.
Paulius yra bendradarbiavęs, kūręs filmus apie įvairius Lietuvos performanso atlikėjus. Įsiminė jo filmas, interviu su menininke Vilma Fiokla Kiurė. Po to, kai ji ir kelios merginos Vilniuje 2013 metais atliko performansą „Po Kudirka, arba patriarchams paliepus, mums panorėjus“.
Šiai kontraversiškai menininkei teko metus bylinėtis teismuose dėl Lietuvos simbolių ir himno žodžių naudojimo teisingumo.
Pauliaus filmas, interviu atskleidžia susidariusios situacijos absurdiškumą. Tuo pačiu jo videoapybraižoje gali jausti tam tikrą kūrybinės laisvės Lietuvoje suvaržymo pavojų, kuris dabarties propagandinio karo situacijoje darosi ypač aktualus.
P. Karpo nuotraukų ekspozicijos dažnai provokuoja žiūrovą, kviečia diskusijai. Fotografija pagal Karpą – tai būdas „kalbėtis su žiūrovu“, o ne puošti galerijos sienas.
Manau, šias tendencijas išlaiko ir dabartinė nuotraukų kolekcija, ciklas „Fotografai“. Paulius vertina nekoreguotą kadrą: „Spec. efektų naudojimas šiuolaikinėje fotografijoje šiuo atveju man primena gėles ir žvakes prie velionio, maskuojančius ženklus, kad pastarasis jau kurį laiką negyvas. Taigi, asmenukės autorius man primena savižudį, kuris dar pats ir „palaidoja“ rezultatą kokiame nors socialiniame tinkle.“
Pristatydamas savo „fotografuojančius fotografus“ jis teigia: „Išgirdęs apie kvantinėje fizikoje egzistuojantį fenomeną, kuomet pats stebėtojo egzistavimas gali daryti įtaką eksperimento rezultatui, pagalvojau, kad fotografijoje stebimasis gali daryti įtaką fotografuojančiam....“, todėl eksponuojamosiose žmonių su fotoaparatu nuotraukose autorius ieško provokacijos ar akistatos momento.
Dvylikos nuotraukų ciklas eksponuojamas kaip estampai ant popieriaus, neakcentuojant tam tikrų pustonių ar apšvietimo pajautos žavesio. Tačiau fotografuojančio ir stebinčio žvilgsnio akimirka jaučiama ir be technologinio snobiškumo – tai savitas autoriaus požiūris į šiuolaikinę fotografiją, o klausimas, kas svarbiau: technologija ar dialogas su žiūrovu, manau, lieka atviras.
Jonas Žilinskas stop kadro animacijos kūrėjas. Jo mokytojas Universiteto dėstytojas Virginijus Malčius ( žinomas Lietuvos videomenininkas, baigęs Šiaulių universitetą), atskleidęs sustabdyto ir animuoto kadro žavesį studentui, gali džiaugtis.
Jonas jau spėjo savo kūriniais patekti į prestižinius trumpametražių filmų festivalius Lietuvoje ir Estijoje. O 2015 metų tarptautiniame medijų festivalyje „ENTER“ jo filmas „The Beauty“ pelnė pagrindinį prizą.
Įsiminė dar 2013 metų Universiteto audiovizualinio meno specialybės projektui „Tėvynė“ sukurtas filmas apie emigraciją Lietuvoje. Čia Jonas naudoja magišką skaičių seką, kuri jo animacijoje kinta, didėja (autorius seką skaičiuoja nuo Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metų iki mūsų dienų) iki fatališko pusės milijono emigravusiųjų...
Laurus laimėjęs filmas „The Beauty“, galima sakyti, savo siužetu primena Jono Biliūno apsakymą apie laimės švyturį. Čia jo herojus, sumontuotas tik iš kelių popieriaus skiaučių, sukelia žiūrovui, tarsi koks Romantizmo ar Klasicizmo paveikslas, romantinius jausmus apie blogio ir gėrio kovą, kur tikslo siekimas ir ryžtas nugali viską.
Panašią istoriją stop kadro animatorius pasakoja ir šiandieniniame filme „Migla“, kur per vieną ekspresionistinės kelionės procesą mergaitė tampa suaugusiųjų (kaip pasakoja autorius) visuomenės dalimi ir tai įgyvendinti jai padeda sesuo.
Kelionei nusakyti pasitelkiamas simbolinis pasakojimas, mistiniai, nors autorius randa skandinavišką jų kilmę, seserų vardai: Kari ir Siv. Trumpas videofilmas tampa tarsi abstrakčios tapybos virsmu romantiniu vaizdu su šaltame žiemos peizaže vos įžvelgiamomis figūromis prie visa jungiančio laužo.
Kelių minučių kelionė iš vaikystės į šaltą būties realybę tikra, nors ir romantiška. Pažiūrėjęs filmą, žiūrovas supras, kiek šimtų piešinių Jonas turėjo sukurti, kad jo animacija būtų plastiška, judėtų, atskleistų siužetą, personažų jausmus.
Šiaulių publika jau turi savitą ir originalų filmų kūrėją, kuris, labai tikiuosi, liks mūsų mieste ir atskleis savo animacijos paslaptis ir atradimus mokiniams, kaip savo atradimais su Jonu kažkada pasidalino jo mokytojas Virginijus Malčius.
Paulius Karpas. Iš ciklo „Fotografai“. 2016. Reprodukcija A. Uoginto.
Jonas Žilinskas. Animacinio video kūrinio „Migla“ fragmentas. 2016. Reprodukcijos J. Žilinsko.