Sokratas su milicininko kepure

Sok­ra­tas su mi­li­ci­nin­ko ke­pu­re

Ri­ta ŽA­DEI­KY­TĖ

rita@skrastas.lt

Sa­vi­val­dy­bių Ta­ry­bų po­sė­džiai ga­lė­tų bū­ti lan­ko­miau­si gy­ven­to­jų ren­gi­niai ar­ba bent jų įra­šai in­ter­ne­te ga­lė­tų tap­ti žiū­ri­mes­ni, nei ko­kie tra­lia­lia per te­le­vi­zi­jas. Pa­ma­ty­tų žmo­nės ko ne­ma­tę. Aiš­kiau su­si­vok­tų, dėl ko iš tik­rų­jų po­li­ti­kai ei­na val­dy­ti mies­tų, ra­jo­nų, vals­ty­bės.

Ar­gi ne aiš­kiau bū­tų ap­si­spręs­ti, ar bal­suo­ti už žmo­gų, pa­gal tai, kaip jis, pa­vyz­džiui, va­di­na sa­vo rin­kė­jus? Ei­li­nis vie­no ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dis. Spren­džia­ma, ar ver­ta su­da­ry­ti są­ra­šą ga­li­mų gat­vių pa­va­di­ni­mų, iš ku­rių gy­ven­to­jai, kai rei­kia gat­vei, ku­rio­je sto­vi jų na­mas, su­teik­ti pa­va­di­ni­mą, ga­lė­tų pa­si­rink­ti.

„Aha, su­si­rinks la­kūd­ros ir nu­spręs – no­rim Bu­te­lio gat­vės“, – pus­bal­siu sa­vo ko­le­gai ko­men­tuo­ja ta­ry­bos na­rys.

Čia jis jau tre­čiai ka­den­ci­jai iš­rink­tas val­dy­ti Sa­vi­val­dy­bės, taip apie sa­vo rin­kė­jus? Apie de­mok­ra­tiš­ką sa­vi­val­dą? Apie gy­ven­to­jų tei­sė­tas ga­li­my­bes ir lū­kes­čius?

Du ta­ry­bos na­riai bend­ra­par­tie­čiai gin­či­ja­si – dėl že­mės mo­kes­čių: su­teik­ti leng­va­tų sa­vi­val­dy­bės gy­ven­to­jui ar ne. Per­nai žmo­gus sa­vo že­mę bu­vo ap­lei­dęs. Šie­met – su­tvar­kė, šie­nau­ja.

„Jo­kių čia leng­va­tų!“ – kumš­čiu bils­te­li į sta­lą ke­lių ka­den­ci­jų ta­ry­bos na­rys, il­ga­me­tis par­ti­jos na­rys.

„Kam baus­ti žmo­gų, jei­gu tvar­ko­si? Rei­kia ska­tin­ti, o ne baus­ti!“ – ste­bi­si pir­mą­kart į Ta­ry­bą pa­te­kęs jau­nas po­li­ti­kas.

„Baus­ti!“ – už­tvir­ti­na se­na­sis dar vie­nu bumb­te­lė­ji­mu kumš­čiu į sta­lą.

„Tau mi­li­ci­nin­ko ke­pu­rė la­bai tik­tų. Tie la­bai mėg­da­vo baus­ti“, – špil­kuo­ja jau­nes­ny­sis.

Vie­no mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos po­sė­dy­je vyks­ta gin­čas vie­nu svar­biu mies­to gy­ven­to­jams klau­si­mu. Da­lis Ta­ry­bos na­rių no­ri iš­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę gar­siai, „šau­do­si“ rep­li­ko­mis, klau­si­nė­ja ne­beaiš­ku ku­ris ku­rio. Vie­nas ne­be pir­mo­sios ka­den­ci­jos Ta­ry­bos na­rys „šau­na“ vie­šai ir gar­siai pa­pra­šiu­siam pa­tiks­lin­ti klau­si­mą dis­ku­tuo­to­jui: „Tik pro­tin­gi žmo­nės su­pran­ta pro­tin­gus klau­si­mus“.

Gal ir ne­rei­kė­tų ta­ry­bos po­sė­dy­je ti­kė­tis Sok­ra­to ly­gio dis­ku­si­jų, bet bent jau su­si­da­ry­ti įspū­dį apie tai, kas val­do, bū­tų la­bai svei­ka kiek­vie­nam rin­kė­jui.

Kaip svei­ka bū­tų pa­skai­čiuo­ti, kiek ta­ry­bos na­rių tu­ri nu­si­ša­lin­ti per po­sė­dį, kai spren­džia­mi su jų dar­bo­vie­tė­mis – sa­vi­val­dy­bių įstai­go­mis ir įmo­nė­mis – su­si­ję klau­si­mai. Vie­na ko­ja esi Sa­vi­val­dy­bės įmo­nės ar įstai­gos dar­buo­to­jas, o ki­ta – jos val­dy­to­jas? Vie­na ran­ka ski­ri iš biu­dže­to įstai­gai lė­šas, o ki­ta – imi al­gą iš biu­dže­ti­nės įstai­gos?