ŠIS BEI TAS IŠ „GRAFIČIŲ PRIEŠISTORĖS“

ŠIS BEI TAS IŠ „GRA­FI­ČIŲ PRIE­ŠIS­TO­RĖS“

Vilius Puronas

Pra­dė­si­me nuo hi­po­te­zės, kad is­to­ri­kai ka­žin ar ka­da nors paaiš­kins, kas bu­vo to­kių už­ra­šų ar kū­ri­nių pra­di­nin­kai ir ka­da tie „gra­fi­čiai“ iš kro­man­jo­nie­čių neo­li­to ur­vų iš­ke­lia­vo į pla­tų­jį pa­sau­lį eks­ter­je­rų da­bin­ti.

Jei tą sa­vi­tu­mą pa­ty­ri­nė­si­me se­nuo­siuo­se Šiau­lių at­vi­ru­kuo­se, pa­ste­bė­si­me, kad ne­ma­žai už­ra­šų ant tin­ko ar ply­tų mū­ro bū­ta ir prie ca­ro, ir prie Sme­to­nos. Vie­ną to­kių už­ra­šų – „AP­TIE­KA“ ga­li­me net pa­čiu­pi­nė­ti Šiau­lių fo­tog­ra­fi­jos mu­zie­jaus ant­ra­ja­me aukš­te, ku­ris bu­vo pro­vi­zo­riaus Kaz­laus­ko vais­ti­nės ak­la­sie­nės rek­la­ma, ste­buk­lu iš­sau­go­ta pa­sta­tą pri­sta­tant, res­tau­ruo­jant. Tal­pi­na­mo­je iliust­ra­ci­jo­je iš P. Ka­mins­ko ko­lek­ci­jos už­fik­suo­ta pre­ky­bi­nė rek­la­ma ant tin­ko „DU­BY­SA“ Vil­niaus gat­vė­je.

Ta­py­bi­nė rek­la­ma bu­vo įpras­tas reiš­ki­nys vi­suo­se kraš­tuo­se, vi­suo­se mies­tuo­se, ne tik lie­tu­viš­kuo­se Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je, Plun­gė­je... Ši tech­no­lo­gi­ja, bū­da­ma pi­gi ir pa­kan­ka­mai įtai­gi, sa­vo uti­li­ta­ri­ne pa­skir­ti­mi pla­čiai puo­šė mies­tų pa­sta­tus iki II pa­sau­li­nio ka­ro.

J. Sta­li­no, N. Chruš­čio­vo ši „mies­čio­niš­ka“ pa­sta­tų sa­vy­bė bu­vo pri­skir­ta „ne­sko­nin­gu­mui“, to­dėl be­lie­ka di­džiuo­tis, kad mes, šiau­lie­čiai, pir­mie­ji Ta­ry­bų Są­jun­go­je pra­dė­jo­me de­ko­ruo­ti mies­to fa­sa­dus ta­py­ba, ne tik šrif­tu, bet ir te­mi­niais pa­no, lei­du­siems neį­do­miems po­ka­ri­nio už­sta­ty­mo na­mams pa­si­da­ry­ti sa­vi­tiems, gra­žiems, sa­viems, Šiau­liams pla­čiai nuai­dė­ti.. Iš kar­to per­spė­ju – anuo lai­ku ke­lis to­kio po­bū­džio eu­ro­pie­tiš­kus-už­sie­nie­tiš­kus at­vaiz­dus iš­vy­dau me­no žur­na­luo­se tik tuo­met, kai jau tu­rė­jo­me po­rą Šiau­liuo­se. Tai­gi...

Da­bar, praė­jus be­ne ke­tu­rias­de­šimt me­tų, be­lie­ka su­rim­tė­ti ir mis­tiš­kai žvilg­te­lė­ti į vi­sus kū­ry­bi­nius pro­ce­sus, kart­kar­tė­mis su­vib­ruo­jan­čius virš mū­sų pla­ne­tos. Ko­kios vib­ra­ci­jos su­vir­pi­no Eu­ro­pą go­ti­kas kei­čiant re­ne­san­sais, ba­ro­kais, kla­si­ciz­mais?.. Ne tech­no­lo­gi­jos gi ar ka­ry­bos to­bu­lė­ji­mai...

Ko­dėl tos ar pa­na­šios vib­ra­ci­jos Eu­ro­po­je pra­dė­jo vie­nu me­tu kur­ti pės­čių­jų zo­nas, hi­pių še­ve­liū­ras kei­tė pli­kė­mis, o pli­kes – ka­ri­ka­tū­riš­kais gai­džio plau­kų kuokš­tais, su uo­de­gy­tė­mis pa­kau­šiuo­se?.. Nu­siš­ne­kė­jau? Fa­sa­dų de­ko­ro sti­lis­ti­ką ir po­rei­kį su­ta­pa­tin­ti su ma­da, ma­no ma­ny­mu, bū­tų per daug ri­zi­kin­ga. Bet šne­kė­ti apie tuos ar ki­tus pa­sau­li­nius pro­ce­sus, ne­ži­nia iš kur už­griū­nan­čius mū­sų ci­vi­li­za­ci­ją, ver­ta.

Gra­fi­čiai – „me­ni­nio chu­li­ga­niz­mo“ for­ma, pra­dė­ju­si terš­ti mū­sų mies­tus, par­duo­tu­vė­se at­si­ra­dus purš­kia­mų da­žų ba­lio­niu­kams. Ne­vy­kė­liui, no­rin­čiam sa­ve pa­lik­ti pa­li­kuo­nims ar ki­tu bū­du įsiam­žin­ti, be­li­ko tik pa­spaus­ti myg­tu­ką. Purš­ka­las kvai­lai įam­žins ne­vy­kė­lį... Par­don! O gal – epo­chą-ne­vy­kė­lę, ne­lei­du­sią jau­ni­mui rea­li­zuo­ti sa­vęs?

Juk tie stu­den­tai, ku­rie de­ko­ra­vo Šiau­lius XX a. sep­tin­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je, bu­vo ta­me pa­čia­me liz­de iš­pe­rė­ti. Nes­var­bu, kad ki­to­je vi­suo­me­ni­nė­je san­tvar­ko­je. Jiems anuo­met ra­do­me for­mą sa­vi­raiš­kai, kai da­bar­ti­niuo­se „po­grin­di­niuo­se gra­fi­čiuo­se“ vie­šai eks­po­nuo­ja­ma san­tvar­kos im­po­ten­ci­ja, be­si­dangs­tan­ti „dis­ku­si­jo­mis“, es­te­ti­kos, tvar­kos ir sko­nin­gu­mo de­ma­go­gi­jo­mis.

Fa­sa­dų de­ko­ras – tai trum­pa­lai­kis pro­ce­sas, dėl at­mos­fe­ros in­va­zi­jos nu­nyks­tan­tis per ko­kius 7–8 me­tus, ta­čiau, jei žiū­rė­tu­me di­zai­ne­rio aki­mis, tai – nor­ma­lus lai­ko­tar­pis, per ku­rį tiek ma­da, tiek sti­lis­ti­ka tu­ri sa­vai­me keis­tis.

Ma­nau, kad jau­niems skai­ty­to­jams bus įdo­mu žvilg­te­lė­ti į ket­vir­čio am­žiaus se­nu­mo nuo­trau­kas, o se­ni­mui – jas pa­ko­men­tuo­ti.

Nep­ra­žiop­so­ki­te „Ato­lan­kų“!

„JUS KVIE­ČIA TO­LI­MŲ KE­LIO­NIŲ MŪ­ZA“. Sie­ni­nės ta­py­bos pa­no ša­lia Ge­le­žin­ke­lio sto­ties. Nuot­rau­ko­je – au­to­rius Sau­lius Kuz­ma, apie 1986 m. Kū­ri­nys nu­ny­ko apie 1997 m.;