Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Šiaulių jūra – ne vonia
Šiaulietis Antanas Baltušis, gyvenantis prie pat vadinamosios Šiaulių jūros, teigia jau dvidešimt metų stebintis, kaip palengva senka šis vienas didžiausių tvenkinių Lietuvoje.
Šiaulietis nerimauja, gal žeminamas projektinis vandens lygis?
Specialistai tvirtina, kad viskas yra normos ribose. Labiau tikėtina, kad su laiku keičiasi krantas, o ne vandens lygis. Tačiau Šiaulių jūrai gali greitai prireikti rimtos žmogaus pagalbos.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Vienas didžiausių
Saulius Darginavičius, Šiaulių rajono savivaldybės Melioracijos poskyrio vedėjas, sako esąs nuolat atakuojamas kai kurių Šiaulių jūros pakrantės gyventojų. Jie piktinasi, kad vanduo per toli arba per arti jų valdų.
Šis vandens telkinys dirbtinai buvo sukurtas apie 1970-uosius metus. Tuomet niekas negalvojo apie tai, jog pakrantės taps prestižine vieta sodyboms ir moteliams.
Dėl polaidžio ir gausaus lietaus vandens lygis svyruoja, todėl apsemia kai kuriuos neapskaičiuotai pastatytus elingus, tiltelius.
„Mes negalime reguliuoti tokio tvenkinio pagal kažkieno tiltelio aukštį“, – teigia specialistas.
„Toks tvenkinys – ne vonia. Mes neturime tokių pralaidų, kad centimetro tikslumu palaikytume vandens lygi. Tai didžiausias tvenkinys Šiaulių apskrityje ir vienas didžiausių Lietuvoje. Prilyginamas Kupiškio marioms ar Tauragės jūrai“, – paaiškino S. Darginavičius.
Šiaulių jūra užima 400 hektarų plotą. Jame – apie 10 milijonų kubinių metrų vandens. Maitina jį aplinkiniai upeliai, daugiausiai atitekantys iš Rėkyvos pelkynų.
Svyruoja apie metrą
Iki užtvankos čia buvo keletas ežerų. Tvenkinys turi dvi pralaidas. Viena iš jų reguliuojama – ties Bubiais. Pailių gyvenvietėje, prie miesto apvažiavimo, užtvanka nereguliuojama, tačiau čia galima aiškiai matyti, koks yra vandens lygis. Jis nesikeičia nuo pat užtvankos pastatymo. Tik svyruoja – apie pusmetrį aukštyn ir tiek pat žemyn.
Šiais metais daug lijo, todėl pralaida ties Bubiais buvo atidaryta. Vanduo iš pradžių kilo, o dabar – nukrito. Šiuo metu kritulių mažėja ir ją teks priverti. Vandens lygis dabar yra keletu centimetrų žemesnis už vidutinį.
S. Darginavičius pamena, kad vienais metais dėl didžiulio polaidžio vandens lygis buvo pakilęs apie 60 centimetrų. Tuomet kilo pavojus Pailiuose esančiai užtvankai.
Per viršų bėgantis vanduo – jau avarija. Jei sugriūtų ši pralaida, didelių nuostolių nepatirtume. Gal būtų apgadintas apvažiavimo pylimas.
Jei neatlaikytų Bubių užtvanka, milijonai kubinių metrų vandens galimai nusiristų kone iki Raseinių.
„Apie tokius dalykus vengiame net kalbėti. Stengiamės palaikyti reikiamą lygį, kurio rekomenduoja gamtosaugininkai. Jis negali būti per žemas“, – teigia specialistas.
Senka upeliai
S. Darginavičius pastebi, kad Šiaulių jūroje vandens lygis pastaraisiais metais linkęs mažėti. Rodos, lietaus ir sniego būna gana gausiai, tačiau senka tvenkinį maitinantys upeliai.
„Anksčiau Genupis čiurlendavo visą vasarą, o dabar – gerokai išdžiuvęs. Taip pat kai kuriose vietose tvenkinys sparčiai dumblėja“, – teigia specialistas.
Ties Pailių pralaida tvenkinys beveik apaugęs meldais ir uždumblėjęs. Išvalyti šią vietą būtina, kad gamtiniai procesai nepakenktų pralaidai.
„Natūralūs ežerai mažai keičiasi ir per šimtą metų, o tai, ką sukuria žmogus, reikia nuolat prižiūrėti“, – sako pašnekovas.
Šiaulių rajone yra 28 tvenkiniai su užtvankomis. 19 iš šių užtvankų – potencialiai pavojingos. Tai reiškia, kad griuvimo atveju nukentėtų gyvenamosios teritorijos ir žmonės. Šiaulių jūra šiame sąraše – pirmoji. Tarp jų yra ir Dargaičių, Paežerių, Gudelių, Kairių užtvankos. Bendras visų užtvankų plotas – per 1250 hektarų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr
DUMBLAS: Šiaulių jūros užtvanka ties Pailiais – pavojingai uždumblėjusi.