Naujausios
BULVARO POKALBIAI
Pinigus leisti ar taupyti?
Penktadienis, vidurdienis, o Šiaulių pėsčiųjų bulvaras jau pilnas. Mugė. Kam leidžiame pinigėlius? Kaip gyvensime, kai euras bus piniginėse? Sukame pokalbį ir apie laimę – ar ji piniguose?
Skaičiuoja – vilionėms atsispiria
Audrius CINKUTIS, šiaulietis, renginių vedėjas, įžingsniuoja į mugę: pirks ar praeis pro šalį?
– Nesu pasiryžęs pirkti. Naudingų, gražių daiktų daug yra, bet mugės vilionėms atsispiriu. Esu toks žmogus, kad perku tik tą, ką reikia. Netraukia bet ką pirkti.
Taupus esu, pinigus skaičiuoju. Tokie laikai, kad pinigai iš dangaus nenukrenta.
– Ar piniguose laimė?
– Jų kiekyje. Iš tiesų, ne piniguose laimė. Saulė šviečia, gera nuotaika – tai svarbu. Pinigų dirbant visada galima uždirbti ir greitai išleisti. Tik reikia žinoti, kam, kur ir kada leisti.
Esu kažkada savo malonumui nusipirkęs piniginę, nors ieškojau telefonui įdėklo. Bet ir jos man reikėjo.
Daug turėčiau pinigų – leisčiau namui, butui. Turėčiau atliekamų – pirkčiau mugės amatininkų darbus. Kodėl neparemti tų, kurie į savo darbus sudeda talentą, širdį?
O dėl euro nieko nebepakeisime – valdžia sprendžia. Lietuviai tokie esame, prie bet ko prisitaikome. Sako, blogai Lietuvoje, o štai pilnas bulvaras – gyvename ir gyvensime.
Žino, ką pirks
Šiauliečių senjorų pora Adolfas ir Virginija MIKALAJŪNAI vaikštinėja tarp mugės palapinių. Tik dairotės, o gal ką pirksite?
– Ieškau reikalingo daikto, jeigu rasime, pirksime, – sako ponia Virginija. – Kiek per dieną sau leidžiame išleisti? Gal kokį šimtą litų.
– Kur mums, seniukams, per dieną šimtą litų išleisti? – stebisi vyras.
– Taigi, apsiperki maisto, tiek ir išeina, bet kitą dieną nieko neišleidi, – atremia žmona.
– Kol dviese, dar neblogai gyvename, – sutinka ponas Adolfas. – Kai vienas kuris liksime, tada bus sunku. Dabar nei vaikams reikia mus remti, nei mums jų. Kol kas mes stiprūs.
Kiek mus bereikia – visko turime. Savo malonumui pinigų neleidžiame – žmona griežta finansininkė. Aš tai pasėdėčiau kavinėje, bet ji ne. Sako: namuose visko yra.
Leidžia pinigus ir malonumui
Vilnietis Gintaras BINKAUSKAS, mugės dalyvis, prekybininkas ir pirkėjas: nusiteikęs pinigų ir pats išleisti.
– Visada parvežu iš mugės dovanų – ieškau žmonai gražios apyrankės. Bet bijau, nepataikysiu, tai gal kokį rūkytą sūrį pirksiu – visada tiks. Moteriai iš aksesuarų ką nors pirkti – labai sudėtinga. Reikia, kad pati šalia eitų.
– Ar taupus esate, ar leidžiate pinigus malonumui?
– Labai mėgstu pinigus leisti malonumui. Smagu dovanas pirkti.
– Kiek pinigėlių reikia, kad mugėje nusipirktum, ką įdomaus?
– 200 litų reikia pasiimti ir eiti.
– Kaip prekybininkas, ką apie šiauliečius pirkėjus galite pasakyti?
– Jie tokie pat, kaip visoje Lietuvoje. Pirkimas yra sumažėjęs, nors po truputį ir gerėja. Žmonės nori pirkti, bet perkamoji galia neleidžia. Tie, kas perka, manau, vidutiniškai išleidžia po 100 litų.
– Kiek pats kasdieniniams reikalams išleidžiate?
– Šeimoje esame trise. Per dieną apsipirkti reikia apie 50 litų. Per mėnesį – 1500 litų. Kai sudėlioji dar išlaidas automobiliui, degalams, mokesčiams – pats nustembi, kokie skaičiai!
– Kas yra laimė?
– Laimė yra mylėti artimą žmogų, o pinigai – tik priedas.
– Kaip jausimės, kai eurą įves?
– Bus liūdna – skaičiukai labai sumažės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOSTATA: Audrius Cinkutis: „Aš žiūriu, ko reikia, ir tik tada perku.“
POŽIŪRIS: Adolfas ir Virginija Mikalajūnai laikosi skirtingo požiūrio, kam leisti pinigus: „Aš ir kavinėje pasėdėčiau, o žmona sako: visko namuose yra.“
NUOMONĖ: Gintaras Binkauskas mano, jog laimė – ne piniguose: „Laimė yra mylėti artimą žmogų, o pinigai – tik priedas.“