Pilnaties logika

KOMENTARAS

Pilnaties logika

Rūta Jankuvienė

 

Jeigu danguje karaliauja mėnulio pilnatis, žurnalistai iš savo patirties žino: protai susijaukia. Šią savaitę ne vienas rimtas vyras tikino, kad yra taip, kaip nėra.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius žurnalistams rimtu veidu garsino: su verslo asociacijomis dėl žemės nuomos tarifų mieste susitarta. Bendra darbo grupė tarifų projektą parengusi. Bet, pasirodo, tarifus rengiančioje „grupėje“ verslo atstovų nė kvapo nebuvo.

Su kuo susitarė direktorius? Su savimi ir dar keturiais valdininkais. Posėdžio protokolą redakcijai atsiuntęs verslininkų atstovas piktinasi: „Mūsų nebuvo, kokį susitarimą jie garsina?“

Demaskuotas V. Damulevičiaus atsikerta: „Jie įtraukti, aš kviečiu, jie neateina, bet dalyvauja...“

Pilnaties vėjams galima būtų nurašyti šią direktoriaus „geležinę“ logiką. Bet šis politikas kalba Savivaldybės vardu ir ne pirmą kartą leidžia sau nusišnekėti, o ypač dėl skaičių: milijonu litu „apsiriko“ sakydamas iš žemės nuomos mokesčio pernai surinktą sumą. Esą buvo surinkta apie 5 milijonus litų. Iš tiesų, tik 4,1 milijono litų.

Gal sąmoningai „apsiriko“ – kad mokesčio mokėtojams mokesčio šuolis neatrodytų toks baisus? Mat šiemet planuojama mokesčio surinkti 6 milijonus litų.

Vienas iš Seimo narių šią savaitę piktinosi, kad neva klijuojame jam „perėjūno“ po partijas etiketę. Nors pats ją prisiklijavo.

Politiko logika taip pat „geležinė“ – girdi, esu nepartinis, todėl man „partiniai perėjimai“ nė negalimi. Per kadenciją spėjo pabūti po trijų partijų vėliavomis, bet įrodinėja, kad buvęs tik dviejose frakcijose. Mat viena tik keitusi rūbelius pagal partijas.

Pilnaties logika? Bet į ją naudinga įsiklausyti, nes per šiuos Seimo rinkimus vėl bus tokių partinių-nepartinių seimūnų, plaukiojančių tarp partijų ir nežinia, kam atstovaujančių.

Vienintelis būdas sustabdyti tokį „turizmą“ būtų Seimo nario atšaukimas. Bet Seimas iki šiol nesugebėjo įteisinti ne tik rinkėjų, bet ir partijų teisės atšaukti savo deleguotą Seimo narį.

PiInaties vėjai, panašu, neaplenkė ir Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio. Tytuvėnų bažnyčia su jo įgaliojimu atiduota viešajai įstaigai, bet vyskupas tai neigia, anekdotu vadina. Iš tiesų anekdotas, kai dėl europinio remonto reikia bažnyčią atiduoti socialdemokratų valdomai įstaigai.

Štai, ir Kultūros ministerija klaidžioja: girdi, nežinojusi apie sudegusį bažnytinio paveldo muziejų Tytuvėnų vienuolyne.

„Ministerija nebuvo informuota, mes net nežinojome, kad jis egzistuoja“, – aiškino ministerijos specialistė. Argi?

Pats kultūros ministras Arūnas Gelūnas ir kultūros paveldo vyriausioji saugotoja Diana Varnaitė važinėjo į muziejaus atidarymą. Ministras ta proga net tokią kalbą sakė: „Bažnytinio paveldo muziejaus atidarymas – tikrai puiki proga prisiminti, ką Lietuvai davė krikščionybė, Bažnyčia, tikėjimas.“

Graudiems anekdotams kurti nė pilnaties nereikia.