Nuo „Sargybinio“ iki „Žuvies“

Nuo „Sargybinio“ iki „Žuvies“

Nuo „Sargybinio“ iki „Žuvies“

Antradienį Kelmėje baigėsi beveik mėnesį trukęs akmentašių simpoziumas. Keturios akmentašių iš Šiaulių, Kelmės bei Mažeikių skulptūros rado vietą įvairiose miesto erdvėse.

Dalia KARPAVIČIENĖ

daliak@skrastas.lt

Nuo „Sargybinio“ iki „Žuvelės“

Šiaulietis Kazys Bimba iš akmens sukūrė skulptūrą, pavadintą „Sargybinis“. Skulptūra pastatyta tarp policijos komisariato ir teismo pastatų. Autorius pasakojo, jog senokai šią vietą savo darbui buvo nusižiūrėjęs.

„Skulptūrą sukūriau begalvę. Kai galvą uždedi, nejučiomis daugelis pradeda tapatinti su tam tikrais atstovais, pareigūnais. Tegul būna skulptūra kaip simbolis, pastatyta saugoti. Skulptūrai nereikia daryti politikos, todėl ir be galvos gali būti. Sargybinis, ir tiek“, – šmaikštavo akmentašys.

K. Bimba pridūrė nepaliaująs žavėtis Kelme. Pasak šiauliečio, didmiesčių vadovai galėtų atvažiuoti į Kelmę tvarkos, švaros, jaukumo pasimokyti. „Todėl ir kurti čia smagu, kai žinai, kad tavo kūrinys stovės gražioje erdvėje“, – sakė simpoziumo dalyvis.

Šiauliečio Jono Vaicekausko sukurtas „Amuletas“ rado vietą Kelmės centre, skverelyje.

„Laiko užteko, todėl ir amuletas – labai nugludintas. Kelmiškius amuletas turėtų saugoti nuo visokių negerovių, nelaimių, blogio. Tik amuletą reikia kuo dažniau liesti, glostyti ir tikėti jo galia“, – sakė J. Vaicekauskas. Skulptūrą šiaulietis kūrė pagal Juodkrantėje rasto, kelių tūkstančių metų senumo amuleto pavyzdį.

Mažeikiškis, profesionalus skulptorius Paulius Daujotas savo skulptūrai, pastatytai viename iš kiemų, pavadinimo nesugalvojo. „Tegu kelmiškiai supranta, kaip kam patinka“, – nedaugžodžiavo autorius. Akmeninė skulptūra, primenanti į sieną atsirėmusį ir nežinia ką veikiantį ar mąstantį žmogų, atidarymo dalyviams iš karto sukėlė įvairiausių minčių.

Prie Kražantės užtvankos kelmiškis akmentašys Valdas Bandza pastatė akmeninę žuvį. „Ilgai svarsčiau, kas čia labiausiai tiktų. Pamaniau: tebus žuvis, tegul žvejai pamato, kas šiuose vandenyse gyvena, ką galima pagauti“, – pasakojo autorius.

Žuvies skulptūra – kas kartą vis kitokia. Kai saulė šviečia, visa žuvelė tiesiog spindi, žaižaruoja. Kai lyja, pakeičia spalvą, nurimsta.

Nutolimas nuo Liaudanskio

Penktojo akmentašių simpoziumo dalyvių darbus apžvelgė projekto mokslinis vadovas, Šiaulių universiteto profesorius Vytenis Rimkus.

Pirmasis akmentašių simpoziumas Kelmėje buvo surengtas 2004-aisiais, minint kelmiškio liaudies meistro akmentašio Juozo Liaudanskio gimimo šimtmetį.

„Akmuo pamažu įsiterpia į šiuolaikinio liaudies meno erdvę. Liaudies meistrai – profesionalūs skulptoriai. Šiųmetiniai akmentašių darbai – įdomūs, net su tam tikra literatūrine potekste. Tiesa, nutolę nuo Liaudanskio tradicijos. Gal ir gerai. Grynas sekimas, dauginimas, kopijavimas nebūtų atnešęs naudos nei kūrėjams, nei miestui“,– teigė profesorius.

26 darbai

Per aštuonerius metus akmens kalbintojai sukūrė 26 akmeninius akcentus, skulptūras, radusias vietą įvairiose Kelmės erdvėse.

Trys autoriai – kelmiškis Valdas Bandza, šiauliečiai Jonas Vaicekauskas ir Kazys Bimba – nutašė po penkias skulptūras, po dvi – mažeikiškis Paulius Daujotas, kražiškis Linas Mockus, šiauliečiai tėvas ir sūnus Albertas ir Dalius Martinaičiai. Savo darbais Kelmę pagrąžino suvalkietis Zyplių dvaro šeimininkas Vidas Cikana, kelmiškis Arnas Arlauskas, šiaulietis Remigijus Šležas.

Kelmės kultūros centro direktorius Arnas Arlauskas dėkojo V. Bandzai, kurio dėka išsilaikė pirmieji keturi akmentašių simpoziumai. Akmentašiai dirbo su kelmiškio akmentašio įranga, įrankiais. Tik šiemet atidarytos Akmentašių dirbtuvės, kūrėjams sudarytos sąlygos dirbti. Ūkininkas iš Šaltenių Edmundas Barcevičius akmentašiams dovanojo akmenų, nakvynę – Kelmės profesinio rengimo centras.

Kitas akmentašių simpoziumas turėtų įvykti po dvejų metų, minint Juozo Liaudanskio 110-ąsias gimimo metines.

Autorės nuotr.

„SARGYBINIS": Šiaulietis akmentašys Kazys Bimba senokai buvo nusižiūrėjęs vietą tarp policijos ir teismo pastatų savo skulptūrai pastatyti. Kūrinį autorius pavadino „Sargybinis“.

AMULETAS: Skverelyje pastatytas šiauliečio Jono Vaicekausko sukurtas „Amuletas“.

„ŽUVIS": „Tegul Kelmės žvejai pamato, ką čia galima pagauti“, – sakė prie Kražantės pastatytos skulptūros „Žuvis“ autorius, kelmiškis Valdas Bandza.

KŪRINYS: Mažeikiškis Paulius Daujotas savo darbui pavadinimo nesugalvojo:"Tegul kelmiškiai supranta, kaip kam patinka.“