Nepaprasti, nestabilūs, neaiškūs ir dideli. Kas?

Ne­pap­ras­ti, ne­sta­bi­lūs, neaiš­kūs ir di­de­li. Kas?

Rū­ta Vai­nie­nė

Fi­nan­sų mi­nist­rė Eco­fin su­si­ti­ki­me paaiš­ki­no, kad in­ves­ti­ci­jas pa­de­da pri­trauk­ti pa­pras­ti, sta­bi­lūs ir aiš­kūs mo­kes­čiai. Tik­ra tie­sa, ga­lin­ti tap­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos ir Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos mo­to. Dar in­ves­ti­ci­jas pa­dė­tų pri­trauk­ti ma­ži mo­kes­čiai, net jei jie ne­bū­tų nei pa­pras­ti, nei sta­bi­lūs, nei itin aiš­kūs. Tiek vers­las, tiek bet ku­ris žmo­gus tik­rai su­tik­tų pa­dir­bė­ti skai­čiuo­da­mas su­dė­tin­gus mo­kes­čius, jei tai ga­lų ga­le at­si­pirk­tų ma­ža su­mo­ka­mų mo­kes­čių su­ma.

Vis tik Lie­tu­vo­je mo­kes­čiai nė­ra nei pa­pras­ti, nei sta­bi­lūs, nei aiš­kūs, nei ma­ži. Lie­tu­vo­je yra vos po­ra tre­je­ta pa­pras­tų mo­kes­čių. Tai – vers­lo liu­di­ji­mai ir ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bei že­mės mo­kes­tis.

Vers­lo liu­di­ji­mai pa­ti­ria nuo­la­ti­nes kri­ti­kos ata­kas, ir, ma­nau, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja sva­jo­tų šią gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio for­mą ap­skri­tai pa­nai­kin­ti.

Po tru­pu­tį gy­ven­to­jai stu­mia­mi už­siim­ti in­di­vi­dua­lia veik­la su pa­žy­ma, o čia jau mo­kes­čių mo­kė­ji­mas vi­sai ne­bė­ra pa­pras­tas. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir že­mės mo­kes­čiai, nors ir pa­pras­ti, yra ko­ne ydin­giau­si iš vi­sų. Skir­tin­gai nuo ki­tų mo­kes­čių, jie ap­mo­kes­ti­na ne pa­ja­mas, o daik­tus, be to, jie nė­ra efek­ty­vus biu­dže­to pa­ja­mų pra­sme.

Vi­suo­se ki­tuo­se mo­kes­čiuo­se, ir pa­čia­me mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­me, pa­pras­tu­mo su ži­bu­riu ne­ra­si. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis ap­skri­tai yra su­dė­tin­gu­mo vir­šū­nė, o vi­si ki­ti mo­kes­čiai nuo­lat kei­čia­mi tik tols­ta nuo pa­pras­tu­mo.

Mo­kes­čių su­dė­tin­gu­mą itin di­di­na įvai­riau­sios „jei-tai“ for­mu­luo­tės. Jų dau­gė­ja dėl to, kad at­li­ku­si pa­tik­ri­ni­mus įmo­nė­se, ins­pek­ci­ja pa­ste­bi ap­mo­kes­ti­ni­mo spra­gas ir no­ri jas už­pil­dy­ti. Bet to­kia pra­kti­ka by­lo­ja tik tai, kad pa­pras­tu­mas nė­ra prio­ri­te­tas. Prio­ri­te­tas yra – dau­giau mo­kes­čių į biu­dže­tą.

Mo­kes­čių sta­bi­lu­mas yra be­ne di­džiau­sia mo­kes­čių do­ry­bė, de­ja vi­sai ne­bū­din­ga Lie­tu­vos mo­kes­čiams. Pas­ta­ruo­ju me­tu vėl pa­ži­ro tiek nau­jų mo­kes­čių įve­di­mo, tiek esa­mų mo­kes­čių re­vi­zi­jos ini­cia­ty­vų.

Ap­lin­kos mi­nist­ras ke­lias­de­šim­tą kar­tą ke­lia au­to­mo­bi­lių mo­kes­čio idė­ją. Prem­je­ras tuoj tuoj pa­skelbs, kaip pa­pil­do­mai ap­mo­kes­tins ka­pi­ta­lą. Dar ne­ži­no kaip ir ką, bet jau įspė­jo.

Sei­me re­gist­ruo­ta pa­tai­sa, pa­gal ku­rią siū­lo­ma, kad gy­ven­to­jai iki 29 me­tų am­žiaus pir­muo­sius dve­jus sa­vo dar­bo me­tus ne­mo­kė­tų GPM. Vėl pa­keis­tas in­di­vi­dua­lia veik­la už­sii­man­čių as­me­nų ap­mo­kes­ti­ni­mas. Dėl mi­ni­ma­lios al­gos pa­kė­li­mo, vėl ki­lo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kos ir vers­lo liu­di­ji­mo kai­na.

Kas­met prii­ma­ma apie 800 įvai­riau­sių pa­kei­ti­mų, ku­rie vie­naip ar ki­taip lie­čia mo­kes­čius, jų ap­skai­čia­vi­mo ir mo­kė­ji­mo tvar­ką. Mo­kes­čių sta­bi­lu­mas yra mi­ra­žas, ne­pai­sant jau per tiek me­tų lyg ir nu­si­sto­vė­ju­sios mo­kes­čių sis­te­mos.

Mo­kes­čių aiš­ku­mas ke­liau­ja kar­tu su pa­pras­tu­mu, ir kai mo­kes­čiams sto­ko­ja pa­pras­tu­mo, aiš­ku­mo ir­gi nė­ra ko ti­kė­tis. Kad mo­kes­čiai yra neaiš­kūs, by­lo­ja ir skir­tin­gų mo­kes­čių ko­men­ta­rų apim­tys.

Pa­vyz­džiui, pel­no mo­kes­čio ko­men­ta­ras iš­gul­dy­tas ant dau­giau nei 500 pus­la­pių. Pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio ko­men­ta­ras uži­ma 900 pus­la­pių. Gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ko­men­ta­ras – 450 pus­la­pių. Mo­kes­čių mo­kė­to­jų kon­sul­ta­vi­mas – di­de­lė Mo­kes­čių ins­pek­ci­jos funk­ci­ja. VMI sta­tis­ti­ka ro­do, kad per aš­tuo­nis šių me­tų mė­ne­sius VMI ga­vo per ge­ro­kai 28 tūks­tan­čius pa­klau­si­mų iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų.

Mo­kes­čių sri­ty­je pa­pras­tu­mas, sta­bi­lu­mas ir aiš­ku­mas yra kaip ke­lio­nė į ki­tą ga­lak­ti­ką – la­bai il­ga, o gal ir ne­pa­sie­kia­ma. O juk vi­si la­bai no­ri­me grei­tes­nių per­ga­lių ir re­zul­ta­tų. To­dėl iš vi­sų ga­li­mų mo­kes­čių do­ry­bių rea­liai ga­li­ma rei­ka­lau­ti tik mo­kes­čių ma­žu­mo. Ir grei­ta, ir efek­ty­vu.

Šiuo ke­liu nei­na­ma tik to­dėl, kad mo­kes­čių mo­kė­to­jams mai­nais į di­de­lius mo­kes­čius vis dar siū­lo­mas uto­pi­nis pa­pras­tu­mas, sta­bi­lu­mas ir aiš­ku­mas. Taip ir gy­ve­na­me mo­kė­da­mi su­dė­tin­gus, kin­tan­čius, keb­lius ir di­de­lius mo­kes­čius.