„Nacionalinės vertybės“ ir vengriškas guliašas

„Nacionalinės vertybės“ ir vengriškas guliašas

SKAITYTOJŲ KOMENTARAI

„Nacionalinės vertybės“ ir vengriškas guliašas

Marina Visockienė, „Puota maro metu?“, „Šiaulių kraštas“, 2012-02-15. Šeštadienį Ch. Frenkelio viloje Šiaulių „Rotary“ klubas „Harmonija“ rengia pirmąjį mieste Vienos pokyliu pavadintą renginį. Kadrilio, valso ir kitais ritmais suksis kvietimus už 250 litų įsigiję svečiai. Pakviestas ir Prezidentas Valdas Adamkus su ponia Alma.

***

Tuštybė Lietuvoje laikosi ant kvailių. Išmintingesni nuo jos traukiasi kuo toliau. O veltėdžiai ją aukština ir puoselėja. Dar liūdniau, kai tokios tuštybės bacilomis užsikrečia akademinio sluoksnio žmonės.

***

Tai jau ne šiaip tuštybė, tai jau labdaros parodija, amoralumas. Suaukoti pinigai, pasirodo, atiteks vienai rengėjų klubo garbės nariai.

***

Jie šoks viloje, o mes prie konteinerių. Tiesiog šaunu!

***

Nors esu ne ponas ir ne elitas, bet vargšas inžinierius, nusipirkau kvietimą. Taip, viskas jau kainavo apie 1000 litų. Nežinau, kiek dar reikės papildomai paaukoti. Manau, kokius 300–500 litų. Taigi, iš viso, apie 1500. Uždirbu tikrai nelabai daug, bet gyvenu tik vieną kartą. Kol dar galiu pašokti, nueisu ir viską pamatysiu iš vidaus, kad galėčiau pareikšti nuomonę. Kada dar gyvenime kur nors galėsiu nueiti su fraku ar smokingu? O šokti moku.

***

Šokite, dainuokite, sakykite, kad krizės nėra, visi gerai gyvena. Bet visa tai tik išrinktiesiems, grietinėlei, „nacionalinėms vertybėms“, kurios pasišokusios valgys vengrišką guliašą. O kur pasiūlysite šokti paprastiems šiauliečiams, kokių yra dauguma?

***

Ateik prie Žaliūkių malūno per Užgavėnes. Ten ir pašoksi, ir blynų gausi. Frakas nebūtinas.

***

Labdaros renginiai – tai ne puota maro metu, o pagirtinas dalykas. Bet ar galima tai laikyti labdara, jeigu suaukotus pinigus organizatoriai paskiria vienai savo narei?

***

Visais laikais ir amžiais žmonių turtinė padėtis buvo skirtinga. Kas turi pakankamai pinigų, tegul linksminasi tokiuose pokyliuose, net jeigu ten nebūtų jokio labdaros akcento. Kodėl viešai nesipiktinama nepasiturinčiųjų „pokyliais“ aludėse, bendrabučiuose, kai pigiam alui ir pilstukui išleidžiami paskutiniai pašalpiniai litai? O dėl tokių balių nemiega vaikai ir senukai, dažnai viskas baigiasi muštynėmis.

***

Dvasios skurdžių pilna visur. Turtas ne kišenėje nešiojamas. Pasipuikuokite prieš save ir savo tuštybę.

***

Jei neičiau į tą narcizišką pokylį, dar galėčiau paaukoti pinigų, skirtų frakui, vakarinei suknelei, makiažui, šukuosenai. Nesipuikuočiau kokiame žurnale, bet paaukočiau jau ne 250 litų, o visą tūkstantį, gal ir daugiau.

***

Kultūros lygis matuojamas ne tokiais renginais. Ir jokios naudos miestui šis renginys neatneš.

***

Jei išgaliu susimokėti už bilietą, išsinuomoti fraką, moku šokti – tai jau inteligentas? Keistas mąstymas.

***

Karališkųjų šeimų nariai nuo mažumės mokomi šokti. Šiaulių „princai“ jaunystėje puošėsi treningais ir šokdindavo verslininkus. Vėliau daug iš jų tapo aukštuomenės atstovais, nors ir nemoka Vienos baliaus šokių. Bravo organizatoriams, kurie netyčia parodys, jog mūsų ponai moka šokti tik su medžiokliniais šautuvais.

***

Kai V. Adamkui buvo siūloma suteikti Garbės piliečio vardą, tai miesto „superelitas“ tarė ne. O dabar kviečia pašokti.

www.skrastas.lt