
Naujausios
KOMENTARAS
Milijono vertas šilumos tiekėjų kąsnis
Regina MUSNECKIENĖ
Dviejų kambarių bute gyvenantis kelmiškis Bronius, gavęs sąskaitą už karštą vandenį, išsižiojo iš nuostabos. Ji siekė beveik 50 eurų. Vos ne dvigubai didesnė negu kitais vasaros mėnesiais.
Vyras taupo. Visą mėnesį apsieina su kubu karšto vandens. Pradėjęs analizuoti sąskaitą, pamatė papildomą mokestį už karšto vandens cirkuliacijos normatyvus viršijančią šilumą.
Negalėjo suprasti, koks čia perviršis. Ką jis gali padaryti, kad to perviršio nebūtų? Kaip jam žinoti ir kaip patikrinti, yra tas perviršis ar nėra. Pasijuto tarsi apraizgytas voratinkliu. Sykį jau sudarei su kuo nors sutartį – išsunks iki paskutinio siūlo galo.
Kiekvieną centą priverstą taupyti pensininką paguodė tik iš Kauno atvažiavęs žentas. Jis irgi turės mokėti už perviršį. Tokias sąskaitas gavo ir kitose Lietuvos vietose gyvenantys žmonės, kurių butus šildo bendrovė „Litesko“.
Kas jau kas, o šilumos tiekėjai apetitu nesiskundžia. Rugpjūčio mėnesį 99 tūkstančiai Lietuvos daugiabučių gyventojų, kuriems šilumą tiekia „Litesko“ bendrovė, gavo sąskaitas, į kurias įkalkuliuotas papildomas mokestis už per gyvatuką tiekiamos šilumos perviršį nuo 2010 iki 2015 metų.
Gyventojams prie sąskaitų pridėtas painus biurokratine kalba sukurptas raštas, kuriame aiškinama, jog to neva reikalauja Šilumos įstatymas ir Valstybinė kainų komisija.
Už gyvatuko šilumą jau ir taip kosminę kainą mokantys daugiabučių gyventojai suskubo aiškintis, kodėl lyg numirę atlikinėti gamtinius reikalus šilumos tiekėjai tik dabar atsiminė, kad vartotojai penkerius metus viršijo per gyvatuką suvartojamos šilumos normatyvus. Negi visą tą laiką neskaičiavo savo pajamų?
Gal tai originalus taupymo būdas? Juk iš 99 tūkstančių butų savininkų būtų atluptas milijonas eurų!
O gal vartotojų sąskaita norėta kompensuoti sumažėjusią apyvartą? Juk renovuojant daugiabučius suvartojama mažiau šilumos, gyventojai mažiau moka. O šilumos tiekėjų apetitai nemažėja.
Susinervinę dėl išpūstų liepos mėnesio sąskaitų kai kurie kelmiškiai kreipėsi į rajono valdžią. Kas per nesąmonės? Darykite tvarką! Klausimas svarstytas rajono Tarybos posėdyje. Bet jį besvarstant Valstybinė kainų ir energetikos komisija paskelbė, jog gyventojai „Litesko“ bendrovei neskolingi, nes nepriemokos susidarė ne dėl jų kaltės.
Pranešimą, jog reikalavimas sumokėti už šilumos perviršį neteisėtas, išplatino žiniasklaida. Tą patį patvirtino ir šalies Premjeras.
Tiems vartotojams, kurie jau sumokėjo papildomą mokestį, „Litesko“ privalės grąžinti pinigus arba atitinkama suma sumažinti rugpjūčio mėnesio sąskaitą.
Bet ar bendrovė taip kilniai ir sąžiningai pasielgs? Abejonių kyla todėl, kad jau po to, kai Valstybinė kainų ir energetikos komisija paskelbė apie neteisėtą „Litesko“ reikalavimą, ne kaip žurnalistei, o kaip vartotojai paskambinus į šios bendrovės Kelmės filialą, paaiškinta, jog 18 eurų mokestį vis tiek turiu sumokėti. Apie naują parėdymą nė mur mur.
Keista ir neretai savanaudiška šilumos tiekėjų matematika. Pavyzdžiui, man visiškai neaišku, kodėl apskritai turiu mokėti už per gyvatuką tiekiamą šilumą. Juk moku už karštą vandenį, kuris ir ateina tuo gyvatuku! Ir nemažus pinigus! Už kubinį metrą vandens kelmiškiai suploja daugiau kaip šešis eurus. Arba apie 22 litus, jeigu nacionalinę valiutą dar prisimintume.
Kasdien, kaip ir priklauso, pagal visus higienos reikalavimus besimaudanti kelių asmenų šeima per mėnesį išnaudoja po penkis ir daugiau kubų karšto vandens. Taigi, susidaro nemaža suma. O dar pridedamas dešimt ir daugiau eurų siekiantis gyvatuko mokestis, kuris, jeigu prisimintume prieš daugelį metų nagrinėtą vieno šiauliečio Šilumos tinklams iškeltą bylą, teismo buvo pripažintas neteisėtu.
Deja, vartotojų teisių gynėjai iki šiol šilumos tiekėjams tebeleidžia apiplėšinėti savo klientus.
Be gyvatuko mokesčio, po 1 eurą ir 22 centus kas mėnesį tenka mokėti už karšto vandens skaitiklių aptarnavimą, nors niekas į butą neateina ir niekas tų skaitiklių neaptarnauja.
Dar porą mokesčių už tą patį vartotojai atseikėja kitai daugiabučius administruojančiai bendrovei: už šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą ir už daliklinę šilumos apskaitą. Taigi, vartotojui karštas vanduo tampa auksinis. Baisu atsukti ir čiaupą!
Beje, kai šilumos tiekėjai butuose įrenginėjo skaitiklius, kurių rodmenis galima nuskaityti per nuotolį, niekas neatsiklausė butų savininkų, nori jie ar nenori tokių skaitiklių. Vėliau viešoje erdvėje kilo diskusija, jog šie skaitikliai skleidžia kenksmingą spinduliuotę. Habilituotas fizikos mokslų daktaras Jonas Grigas tokius skaitiklius pavadino nusikaltimu, nes jie skleidžia kintamus elektros laukus ir daro neigiamą įtaką buto gyventojų sveikatai.
Kas už kasdien ir kasnakt gadinamą sveikatą atlygins butų savininkams, patyrusiems savotišką intervenciją? Juolab kad daugelyje daugiabučių gyvena šeimos, auginančios mažus vaikus. Gal šilumininkai, užuot reikalavę tariamų skolų iš vartotojų, patys jiems tegu išdalija milijoną eurų, kad butų gyventojai nusipirktų bent vitaminų?
Kai dvyliktokams buvo įvestas privalomas matematikos egzaminas, pradėta diskutuoti, ar apskritai polinkio skaičiuoti neturinčiam vaikui reikalinga matematika.
Keista diskusija. Bet ponams šilumininkams ir būriui kitų paslaugų tiekėjų būtų visai palanku, kad vartotojai nemokėtų ir nenorėtų skaičiuoti. Tuomet niekas neanalizuotų jų atsiųstų sąskaitų. Kiek pareikalautų, tiek ir sumokėtų.
Apžioti iš savo klientų atimtą milijono vertą kąsnį būtų vieni niekai.